Dostojevskio "Dėdulės sapnas"

Fiodoras Dostojevskis grįžta į Jaunimo teatrą su 1859 m. pasaulį išvydusiu kūriniu "Dėdulės sapnas", - sausio 24-26 d. teatras kviečia žiūrovus į premjerą. Režisierius ir inscenizacijos autorius Cezaris Graužinis būsimo spektaklio žanrą įvardija kaip dviejų veiksmų komediją: režisierius išryškina rusiškos provincijos papročius ir būtį perveriančią klasiko ironiją, tragišką žmonių santykių aspektą įvilkdamas į žaižaruojantį komedijos rūbą.

Scenoje - provincijos miestelio Mordasovo "aukštuomenės elitas". Pirmu smuiku čia griežia Marija Aleksandrovna Moskaliova, ją vaidina "Šapro šou" žvaigždė Asta Baukutė. Aplink šią "damą" sukasi pulkas aštriadančių miestelio poniučių (aktorės Dalia Brenciūtė, Janina Matekonytė, Ina Kartašova, Laima Štrimaitytė). Pagrindinė "Dėdulės sapno" intriga - praėjusių laikų kavalieriaus, ne šio pasaulio gyventojo kunigaikščio Gavrilos (aktorius Rolandas Kazlas) piršlybos Moskaliovos dukrelei Zinai (aktorė Brigita Arsobaitė).

Spalvingą kompaniją papildo tylusis Moskaliovos vyras Afanasijus Matvejevičius (aktorius Vidas Petkevičius) ir apgautasis Zinos sužadėtinis Pavelas Aleksandrovičius Mozgliakovas (aktorius Laisvūnas Raudonis).

Sceninio žavesio ir lengvumo provincijos elito žaidimams suteikia ir scenografės Renatos Valčik stilizuotos, neaprėpiamus Rusijos tolius ir dvasią atliepiančios dekoracijos, prašmatnūs, teatrališki Vilmos Masteikienės kostiumai bei kompozitoriaus Algirdo Martinaičio muzika.

"Šis spektaklis - mano sugrįžimas į Lietuvos teatro sceną po dvejų metų pertraukos, - sako režisierius C. Graužinis. - Pastaruosius dvejus metus teko dirbti Skandinavijos teatruose, čia stačiau, sakyčiau, niūrius, žiaurius spektaklius - Kafkos "Procesą", Shakespeare`o "Makbetą" ir tragiškiausią Čechovo pjesę "Trys seserys". Labai norėjosi tiesiog pailsėti nuo tragiškų, didelių temų - statyti komediją. Prisiminiau mažai žinomą Dostojevskio jaunystės kūrinį, savotišką įžangą į didžiuosius jo veikalus - "Idiotą", "Brolius Karamazovus", -rašytą maždaug tuo pačiu metu kaip ir "Stepančikovo dvaras". "Dėdulės sapne" dar stipriai jaučiama Gogolio įtaka, apskritai iš už kiekvieno kampo kyšo ilga Gogolio nosis."

Anot režisieriaus, didžiausias postūmis "Dėdulės sapnui" atsirasti Jaunimo teatro scenoje buvo aktoriaus Rolando Kazlo susidomėjimas kunigaikščio Gavrilos vaidmeniu, kurį jis, perskaitęs pjesės rankraštį, pradėjo improvizuoti čia pat teatro kavinėje. Jau dešimtį metų Jaunimo teatre vaidinantis aktorius sako, kad Dostojevskis tapo vienu mėgstamiausių jo autorių nuo režisieriaus Jono Vaitkaus "Stepančikovo dvare" sukurto Fomos Fomyčiaus. Būsimą spektaklį R. Kazlas apibūdino lakoniškai: "Dėdulės sapnas" - ne apie siekiamą tikslą, kuris išties visai banalus, o apie patį svajonės, vilties fenomeną, kuris savaime yra gražus. Šiame spektaklyje nesityčiojama iš XIX a. Rusijos provincijos miestelio Mordasovo "aukštuomenės", kažkodėl labai primenančios XXI a. Lietuvos aukštuomenę. Šiame spektaklyje juokiamasi."

Ingrida Daunoravičiūtė