Vytautas Maknys

A. Žižiūno nuotr. (Iš Teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų)

Atsisveikiname su vienu žymiausių Lietuvos teatro istorikų - pedagogu ir mokslininku Vytautu Makniu. Vytauto Didžiojo universiteto auklėtinis, Balio Sruogos mokinys nuo pat studijų metų visas savo jėgas ir talentą atidavė Lietuvos teatro istorijai. V. Maknys buvo gyvoji mokslo grandis. Jis išplėtojo ir perteikė kitoms kartoms B. Sruogos suformuotus mūsų teatrologijos mokslinius pagrindus.

V. Maknys gimė 1907 m. Balkūnų kaime, Alytaus apskrityje (dabar jo tėviškė - A. Žmuidzinavičiaus ir V. Maknio muziejus). Vienas pirmųjų ėmė garsinti pasaulyje Lietuvos teatrą ir jo menininkus įvairiose enciklopedijose, rašė Lietuvos teatro istoriją, išleido įvairių knygų, monografijų, apybraižų teatro istorijos klausimais, išvertė iš prancūzų kalbos įvairių autorių kūrinių, parengė plačią metodinę teatro istorijos dėstymo programą Lietuvos aukštosioms mokykloms, buvo Lietuvos teatro sąjungos teatrologų sekcijos įkūrėjas ir pirmasis pirmininkas.

Visuose V. Maknio darbuose ir raštuose akcentuojama tautinės savigarbos teatre reikšmė, ypatingas lietuvių dramaturgijos vaidmuo teatrų repertuare, apsaugantis nuo tautinės asimiliacijos ir dvasinės kultūros nuosmukio. O svarbiausia - sunkiais pokario laikais V. Maknys niekada nenustojo tikėjęs Nepriklausomybės metais užkurtu aukuru. Jis nenuėjo dažnu kompromisų keliu. Buvo tiesus ir išdidus. Svarbiausia Jo nuostata - ką Jis davė Lietuvai.

Viena didžiausių Jo dovanų - per 60 tūkst. kultūros istorijos eksponatų, perduotų Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui.

V. Maknio bendražygiai, mokiniai ir draugai visuomet gėrėjosi ir žavėjosi Jo erudicija, paprastumu, nuoširdumu, savitomis filosofinėmis bei estetinėmis pažiūromis, kurių nepakeitė prieštaringas ir negailestingas XX amžius.

Lietuvos teatro sąjunga

Kaip nuo Tavęs, Vytautai, nutolti, turbūt pasakys tiktai mirtis. Mokėjai draugauti artimai, nors buvai vyresnis metais ir aukštesnis ūgiu. Ir daug viršesnis žiniomis lituanistikos ir teatro srityse. Pavydėti Tau neatsiėjo, nes buvai man atviras ir dosnus. Atsidėkodamas stengiuos čia surašyti Tavo mums paliktas svarbias datas.

Rodos, nesiveržei lenktyniauti, bet dažnai buvai pirmas. Pirmas mums lituanistas ir teatrologas su knygomis "Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis" (1936) ir "Lietuvių teatro raidos bruožai" (1972, dvi knygos). Tu - pirmas teatro istorijos dėstytojas paeiliui beveik visose Lietuvos aukštosiose mokyklose, pirmas suorganizavai lietuvių teatrologų sekciją, buvai jos steigėjas ir pirmasis pirmininkas.

Visur Tu buvai aukštaūgis ir devyndarbis - mokytojas, dėstytojas, docentas; Šaulių sąjungos ir Skautų sąjungos garbės narys, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio, Didžiojo gintaro ir Lelijos ordinų kavalierius.

Ilsėkis, Vytautai, ramybėje ir mūsų, visų Tavo darbų ir žygių liudytojų, pagarboje.

Antanas Vengris