Knyga apie išeivijos dailininkę

Sklaidydamas "Baltų lankų" išleistą monografiją apie Amerikoje gyvenančią išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks (sudarytojas Danas Lapkus), keliauji daugiabriaunės biografijos vingiais, kirsdamas kelių dailininkės kūrybą formavusių valstybių sienas, susikoncentruodamas ties užsienio dailės mokyklų ir lietuviškosios tradicijos apraiškomis. Su J. Monkutės-Marks kūryba šių metų gegužės-birželio mėnesį buvo galima susipažinti Kauno M. Žilinsko galerijoje surengtoje retrospektyvinėje tekstilės ir tapybos parodoje "Grįžtu namo".

Dailininkė gimė 1923 m. Radviliškyje, mokėsi Kėdainių ir Kauno gimnazijose, lankė dramos studiją Kauno Valstybės teatre. 1944 m. atsidūrė Sudetuose, Čekoslovakijoje. Ištekėjusi už Martyno Nagio (poeto Henriko Nagio dvynio brolio), patraukė į Austriją. Insbruko universitete studijavo archeologiją, meno istoriją, italų kalbą. Freiburge įsteigtoje Meno ir amatų mokykloje pas Antaną ir Anastaziją Tamošaičius mokėsi tekstilės, lankė Vytauto Kasiulio ir Vytauto Kazimiero Jonyno piešimo studiją. 1949 m. persikėlė į JAV. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, ištekėjo už deimantų verslininko Iros G. Markso. Susipažino su dailininkais Donu Baumu, Claude`u Bentley, Harry Bouras, Haroldu Haydonu, Viktoru Petravičiumi. Apkeliavo su vyru kone visą pasaulį, domisi senaisiais amatais, renka primityviojo meno kolekciją.

Knyga apie J. Monkutę-Marks pratęs išeivijos dailininkams (V. Vizgirdai, V. Petravičiui, V. Ignui, V.K. Jonynui) skirtų monografijų sąrašą. Išeivijos dailė įsilieja į bendrą Lietuvos kultūrą. 2001 m. J. Monkutė-Marks įkūrė Kėdainiuose savo meno galeriją. Išvykdama į Čikagą, Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo du savo tapybos darbus - "Jūreivio nuotykiai" (1964) ir "Eglės vestuvės" (1965).

Knygoje esama keleto skirsnių: kūrybos analizė, biografijos retrospektyva, parodų sąvadas, J. Monkutės-Marks mecenatinės veiklos apžvalga, pačios autorės komentarai, ikonografinė-archyvinė medžiaga. Knygą papildo Juozo Prunskio, Chipo Magnuso, Caros Glatt, Kriso Torkelsono publikacijos Amerikos spaudoje.

Ankstyviesiems J. Monkutės-Marks aliejinės tapybos darbams įtaką darė Leonas Golubas, Seymouras Rossofsky, "Art Brute" dailininkų grupės atstovai. Pastarieji naudojo koliažo techniką, storą dažų sluoksnį, smėlį, gipso gruntą. Nemaža darbų autorė sukūrė amerikietiškojo poparto dvasia, stebėdama A. Warholo, R. Lichtensteino, R. Rauchenbergo eksploatuotus reklaminius motyvus. Kūryboje ji dažnai naudoja kosmogramas, simbolius, astralinius semantinius ženklus, Pietų Amerikos, indų, persų ornamentiką, mandalos konstrukciją, lietuvių tautodailės ar mitologijos motyvus.

Išsėmusi "vienos dimensijos" tapybą, J. Monkutė-Marks ėmėsi tekstilės. Knygoje šis skyrius - svarbiausias. Jos tekstilė išsiskiria erdvinių plokštumų, faktūrų, ritmų įvairove, transformuotų dekoratyvinių išraiškos elementų sinchronija. J. Monkutė-Marks geba dirbti visomis technikomis ir nepatiki jokių darbų kitiems. "Mano šalyje tekstilininkai kartonus dažnai siunčia Malaizijos ar Bankoko amatininkėms. Iš ten grįžta puikiai nuausti ir techniškai atlikti darbai. Aš to nedarau, noriu, kad liktų mano rankų pėdsakai. Profesionalus amatininko triūsas niekada neperduos dailininko dvasios", - sako dailininkė.

Vida Mažrimienė