Dailė

Menas iš pykčio

Jaunųjų menininkų paroda "Naujųjų skliautų" galerijoje

Rita Mikučionytė

iliustracija
Mariaus Zavadskio piešinys

Labai trumpai, tik šią savaitę, "Naujųjų skliautų" galerijoje veikia jaunųjų menininkų paroda, intriguojamai pavadinta "Pikta karta?". Kuratorės - tapytoja Rasa Noreikaitė- Miliūnienė ir dailėtyrininkė Kristina Stančienė - pasitelkusios įprastą pykčio sampratą, kalba apie "impulsyvią emocinę reakciją, kylančią del nepasitenkinimo, nesėkmės arba konflikto ir besireiškiančią agresyviais veiksmais bei grasinimais, o patekusiems į pykčio būseną būdinga specifinė mimika ir pantomimika".

Anot kuratorių, jų ir parodos dalyvių pykčio šaltiniai - specifiniai. Su absurdiškomis, neretai logikai nepaklūstančiomis situacijomis dažniausiai susiduriama studijuojant, vėliau dirbant konkrečiose įstaigose ar lankantis kultūrinio pobūdžio institucijose bei pan. Tačiau enciklopedinis pykčio apibrėžimas parodoje nėra iliustruojamas, t.y. agresyvių veiksmų ir grasinimų autoriai nesiima. R. Noreikaitės-Miliūnienės ir K. Stančienės teigimu, "piktos kartos menininkų laikysena labiau ironiška, kritiška ir savikritiška, be lietuviškam mentalitetui, socialinei elgsenai būdingų verkšlenimų, graudenimų. Idiotiškos patirtys sublimuojamos, paverčiamos pozityvia veikla - dailės kūrinių, parodų atsiradimu."

"Pykčio karta?" pirmiausia atkreipia dėmesį kaip socialinis projektas, verčiantis galvoti apie menininkų, kurių amžiaus vidurkis - 26 metai, kartos problemas, nepasitenkinimo šaltinius bei konfliktines situacijas. Tai puikus psichologinės, sociologinės menininko santykio su visuomene, pasikartojančių išgyvenimų būsenų analizės šaltinis. Tarpdisciplininis sumanymo pobūdis tarsi iš anksto provokuoja ieškoti ir netradicinių raiškos būdų, specifinių erdvių. Kadangi, pasak parodos rengėjų, tai turėtų būti tęstinis projektas, lauksime kito - labiau socialiai angažuoto ir kryptingo - rezultato.

Šįkart ekspozicija itin marga, primenanti ne tendencingai atrinktų, o turėtų ir suneštų darbų rinkinį, kurio pobūdis yra daugiau apžvalginis nei probleminis. Be abejo, visuomet galima paaiškinti, kad "eksponatų plastinė mimika ir pantomimika" labai įvairi, nes skiriasi ne tik kūrėjų individuali patirtis, bet ir pykčio formos bei transformacijos. Parodoje dalyvauja kuratorių asmeniškai pakviesti įvairių specialybių draugai ir pažįstami: tapytojai, skulptoriai, scenografai, tekstilininkai, fotografai. Visi jie, susipažinę su "Piktos kartos?" koncepcija, leido organizatorėms laisvai manipuliuoti jų darbais. Savo kūrinius pristato jau žinomi, ne vienoje parodoje dalyvavę jaunosios menininkų kartos atstovai: Jolanta Skėrytė, Emilis Vėlyvis, Agnė Juškaitė, Eglė Jovaišaitė, Sigita Blažiūnaitė, Kęstutis Šapola ir kiti. Yra ir kūrybinių debiutų, šiuo atžvilgiu minėtini dviejų dailėtyrininkų - Vido Poškaus ir Kristinos Stančienės bandymai prisistatyti ne žodžiu. Kadangi kūrinių stilistika labai įvairi, pradedant tiesmuko pasipiktinimo vaizdavimu ir baigiant lyriniais kičiniais pykčio atspindžiais, išsamesnė jos detalizacija netenka prasmės.

Tikėsimės, kad pikta karta parodys savo kūrybą ir specifinėse, pyktį sukeliančiose erdvėse, tokiose kaip būsimų menininkų dirbtuvės, darbovietės, įvairios institucijos ir t.t. Kadangi dalyvaujančių projekte skaičius nėra apibrėžtas, o griežtų amžiaus ribų taip pat nėra, parodos kuratorės ateityje kviečia prisijungti visus pykstančiuosius.