Konferencija, skirta muzikos komponavimo principams

"Gaidos" festivalio metu (spalio 10-12 d.) Kompozitorių namuose vyko trečioji tarptautinė konferencija "Komponavimo principai: perimamumas ir atnaujinimas šiuolaikinėje muzikoje", ne tik organiškai papildžiusi festivalį, bet, drįsčiau tarti, dalyvavusi kaip pilnakraujė partnerė generuojant naujosios muzikos idėjas.

Margarita Katunian (Rusija) svarstė dviejų skirtingų paradigmų - avangardo ir postavangardo estetikų pokyčius vienos kartos kompozitorių kūryboje. Buvo pateikti pagrindiniai šių estetinių požiūrių tyrimai, jų skirtumai ir panašumai. Apžvelgti ir metodai, idėjos, strategija, garso filosofija, kūrinio visumos organizavimo principai, teksto tipas bei kūrėjo ir atlikėjo asmenybės. Šią problematiką pratęsė Halis A. Fieldmanas (JAV). Pasitelkęs Christiano Laubos etiudo "Balafon" pavyzdį, jis kalbėjo apie linijinius laikinius procesus minimalistiniame kūrinyje. Svarstydamas daugumos minimalistinių kūrinių faktinį prigimties nelaikiškumą (belaikiškumą), H.A. Fieldmanas priėjo išvadą apie galimumą prasmingai panaudoti analitines praeities traktuotes šiuolaikiniuose kūriniuose.

Antanas Kučinskas svarstė apie serijinius principus jaunesniosios kartos lietuvių kompozitorių kūryboje, teoriškai apibrėžė komponavimo principo sąvoką ir iškristalizavo subtilius principo ir technikos diados skirtingumus: principo kaip pastoviosios ir technikos kaip kintamosios konstantų. Pasitelkęs S. Dikčiūtės, A. Jasenkos bei savo kūrinių pavyzdžius, pranešėjas išryškino technologines tendencijas, primenančias skirtingų epochų ir stilių kokteilius, bei serializmo susipynimus su determinuotais ir nedeterminuotais reiškiniais.

Radosveta Bruzaud (Prancūzija) pranešime "Grupinė improvizacija ir tekstinė notacija XX a. septintojo dešimtmečio muzikos kūryboje: naujųjų muzikos komunikacijos modalumų link" pateikė tekstinės muzikos notacijos detalių, tikslų ir mechanizmų refleksiją, atsižvelgdama į grupinės improvizacijos ir kolektyvinės kūrybos principų plėtotę J.Y. Bosseuro, R. Ashley, A. Luciero, C. Cardewo, F. Rzewskio ir kitų kūryboje. Jų veiklos tyrimas leido aptikti naujausius muzikos komunikacijos ryšius, esančius už elitinės ir hermetinės meno koncepcijos ribų.

Nico Schuleris (JAV) kalbėjo apie Dietricho Erdmanno išskirtinį dėmesį garso spalvai. Po kompozitoriaus gyvenimo ir muzikos stiliaus apžvalgos muzikologas aptarė D. Erdmanno antiavangardines pažiūras: pvz., R. Wagnerio replikai "Vaikai, kurkite Nauja, kad žmonės klausytųsi" priešpriešinamas šūkis "Vaikai, kurkite Gera, kad žmonės klausytųsi". Marta Szoka (Lenkija) gvildeno panašią problematiką, tik Franko Martino pažiūrų kontekste: "Nuo nepriklausomybės iki laisvės: Franko Martino disputas su XX a. šeštojo dešimtmečio avangardu". Taigi svarstymų objektu tapo naujosios muzikos aktualijos, avangardo problema, termino apibrėžtis bei jo apraiškų funkcionavimas įvairiuose stiliuose ir kryptyse, pvz., postmodernizmo kultūroje.

Apie Ryčio Mažulio mikrodimensinę kūrybą nuo menzūrų iki fraktalų kalbėjo Gražina Daunoravičienė. Pranešimas, pasižymėjęs ypatingu minčių svarumu ir aiškumu, buvo skirtas minėtai R. Mažulio kūrybai, kurią apibūdina kanono, menzūrų, mikrodimensijų, fraktalų, palindromo raktažodžiai, aptarti.

Toliau kanono temą pratęsė viešnia iš Rusijos Jelena Dubinec. Ji skaitė pranešimą "Viduramžių kanonas šiuolaikinių buvusios Sovietų Sąjungos kompozitorių kūryboje". Viena vertus, tradicija panaudojama nūdienoje rekonstruojant senąsias normas ir sintetinant jas naujojoje muzikoje. Kita vertus, naujoji senųjų komponentų sintezė yra kitokia nei pirminė viduramžiais. Taigi tai nėra pasąmoninga imitacija - greičiau sąmoninga interpretacija.

Naujosios muzikos komponavimo principų problematiką pratęsė Audronė Žiūraitytė, kalbėjusi apie komponavimo principų dialogus Onutės Narbutaitės kūriniuose. Muzikologei pavyko surasti kelią, vedantį į šios talentingos, tačiau teoretikams paslaptingos kompozitorės kūrinių konstrukcinių-prasminių principų pasaulį: pasitelkdama tarpstilistinį dialogą, naudodama įvairių komponavimo technikų apraiškas, kompozitorė sukuria "slaptąjį intertekstą", priklausantį tik jai, suderinantį precizišką apskaičiavimą ir spontanišką minties eigą.

Konferencija sulaukė ir dalyvės iš egzotiškosios (mums!) Brazilijos - Carole Gubernikoff, kuri skaitė pranešimą "Spektrinė harmonija: tęstinumas ir empirizmas Tristano Murailio ir Almeido Prado kūriniuose". Šie du brazilų kompozitoriai mokėsi pas O. Messiaeną, tačiau savo kūryboje skirtingai reagavo į tą patį iššūkį - kokios galėtų būti naujos harmonijos vientisumo formos. Jų kūrinių analizė parodė, kad abu siekia to paties - natūralaus garso.

Kevinas J. Holm-Hudsonas taip pat kalbėjo apie naujosios muzikos struktūrines aktualijas - "Penki tonai beieškant temos: Roberto Ashley "Van Cao`s Meditation". Ši pjesė fortepijonui, besitęsianti 38 minutes, sudaryta iš 5 tonų, išdėliotų kylančiomis oktavomis, analizuojama E. Narmouro teorijos bei N. Ruweto analizės principais.

Įvairius Osvaldo Balakausko operos "Tolimoji" kompozicinius parametrus aptarė Rūta Gaidamavičiūtė. Kūrinys buvo atliktas "Gaidos" festivalio metu, todėl ypač reikšminga, kad teorinis rakursas aptartas pačiu aktualiausiu laiku. Tradicijų ir novacijų simbiozę Broniaus Kutavičiaus "Sigutėje" išryškino Inga Jasinskaitė- Jankauskienė. Aptarti postmodernistinių žanrų, stilių, skirtingo laikmečio padiktuotų komponavimo bruožų, lietuvių liaudies ir šiuolaikinės muzikos elementai.

Du pranešimai buvo skirti M.K. Čiurlioniui. Kompozitoriaus muzikinio teksto ypatumus, archyvinius turtus, rašto ypatybes, rašymo procesą aptarė Darius Kučinskas , atradęs įvairių įdomybių M.K. Čiurlionio rankraščiuose: pvz., nuorodų, sudarytų iš 13 tų pačių elementų, nėra naudojęs nė vienas kompozitorius per visą muzikos istoriją (13 fortissimo!). Pranešėjas drąsiai teigė, kad "šiuo požiūriu M.K. Čiurlionio muzikinio rašto sistema, turinti savitų ir unikalių elementų, leidžia autorių vadinti XX a. prasidėjusios globalinės muzikinės notacijos reformos pranašu ir pirmtaku". Antrasis pranešimas buvo skirtas M.K. Čiurlionio muzikos tautiniam savitumui. Rimantas Janeliauskas pabrėžė, kad M.K. Čiurlionis priartėjo prie to, ką galėtume pavadinti binariniu muzikos komponavimo principu, nes jo kompozicijose veikia supriešinti skambesio paritetai, labiausiai akivaizdūs bimelodiniame kontrapunkte. Aptaręs tai kaip tam tikrą komponavimo sistemą, R. Janeliauskas pritaikė Ch. Ivesui skirtą charakteristiką - "genijus dykumoje" - ir M.K. Čiurlioniui apibūdinti.

Violeta Tumasonienė