Ši vaizdų paroda sumanyta kaip įvadas ar nuoroda į būsimą projektą.
Jie kaupėsi eilę metų, atskiri, neturintys tarpusavio ryšio, be išankstinio menininko sumanymo. Tiesa, keletą jų kadaise autorius ketino išvystyti į atskirą ciklą. Tačiau tai neįvyko dėl nežinomų priežasčių.
Taip pat nėra aiškios ir priežastys galiausiai paskatinusios šiuos vaizdus sujungti į vieną seką, pasakojimą.
Kaskart autoriui dėliojant vaizdus iš naujo, pasimiršdavo eiliškumas. Pirminė pasakojimo mintis kažkur pasislėpdavo, tapdavo miglota. Pasakojimas vėl subyrėdavo į atskirus vaizdus. Taip nuolat perdėliodamas vaizdų seką, menininkas suprato, kad jie kažką primena, asociatyviai susiję su jau patirtais vaizdiniais ir citatomis, išnyrančiomis iš įvairiais gyvenimo etapais perskaitytų knygų. Būtent iš šių citatų buvo sukonstruotas tekstas, paremtas kūrėjo nutylima logika.
Siekiant išvengti jau minėtų vaizdų dėliojimų paklydimų, su kuriais susidūrė menininkas, žiūrovui jis paruošė judėjimo parodoje schemą ir vaizdus lydintį tekstą.
Autorius tikisi, kad parodos žiūrėjimo instrukcija nevaržys lankytojų laisvės keliauti jų pačių suvokimo kryptimis.
