Vilniaus senojo teatro scenoje – „Diva“

Vilniaus senojo teatro Mažojoje salėje birželio 13 ir 14 d. įvyks režisieriaus Tado Montrimo spektaklio „Diva“ pagal Michailo Durnenkovo pjesę premjera. Spektaklyje keliami atminties, atsakomybės, moralinių normų reliatyvumo klausimai. Nors spektaklio tematika rimta ir net kiek liūdnoka, spektaklio forma – žaidybiška ir vitališka. Mūsų atmintis dažnai mums krečia pokštus ir praeities įvykiai atmintyje iššoka „su klaidomis“. O kai tą pačią istoriją pasakoja du skirtingi žmonės – komiškų, o ir jautrių situacijų neišvengsi.

Pjesės autorius M. Durnenkovas yra išsitaręs, jog parašyti „Divą“ jį įkvėpė aktorė Jennifer Coolidge, jos personažas iš „Amerikietiško pyrago“.

Atmintis dažnai mums krečia pokštus

„Diva“ – tai psichologinė santykių drama, kupina netikėtų posūkių, sudėtingų etinių pasirinkimų. Personažai yra tik du – JI ir JIS – ir, be abejo, jie yra pagrindiniai. Jie yra ir aukos, ir nusikaltėliai. JI – aktorė, o JIS – žurnalistas. Tai intriguoja jau savaime. Jiems susitikus, o ir akistatoje su savimi iškyla prisiminimai. Abu viens kitam prižada sakyti tiesą. Visgi, ar yra išėjimas iš prisiminimų labirinto?

Žurnalistas Danielis pas buvusią kino žvaigždę Lindą Andersen atvyksta daryti interviu. Herojai artėja skausmingos tiesos link. Linda visą gyvenimą bėgo nuo senėjimo ir vienatvės, o Danielis įstrigo paauglystės nuoskaudų pinklėse. Ar esama išeities? Galbūt.

Nors spektaklio tematika rimta ir net kiek liūdnoka, spektaklio forma – žaidybiška ir vitališka. Dėmesį kausto personažų gelmė ir aktorių meistriškumas. Spektaklyje vaidina Senojo teatro aktoriai: Jelena Bogdanovič, Jelena Juščenko, Igoris Abramovičius ir Maksimas Tuchvatulinas.

Tadas Montrimas: „Moralinės normos mūsų gyvenime nuolat transformuojasi“

Režisierius Tadas Montrimas: „Moralinės normos mūsų gyvenime nuolat transformuojasi: kiekvienas galėtų prisiminti situacijų, kurios prieš 20 ar 30 metų buvo laikomos „norma“, o šiandien – nepriimtinos, net smerktinos. „Diva“ – tai dviejų, praeityje atsitiktinai susitikusių, žmonių istorija. Vienam jų trumpas susitikimas – iki šiol persekiojanti paauglystės trauma, o kitam – epizodas, kuris į atmintį net neįsirašė. Spektaklyje tyrinėjami atsakomybės paribiai: kur prasideda ir kur baigiasi atsakomybė už kito ir savo gyvenimą? Kiek ir kodėl atsakomybę už savo gyvenimą permetame kitiems ir kiek už jį esame atsakingi patys? Kur baigiasi mūsų teisė būti savimi?“ 

T. Montrimas – teatro režisierius, aktorius, studijavo vaidybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Jono Vaitkaus kursas) ir režisūrą Maskvos akademinio dailės teatro studijoje. Režisavo kelias dešimtis spektaklių, dirbo Lietuvos ir užsienio teatruose. Menininkas gilinasi į tiesioginės patirties teatro specifiką, domisi šiuolaikine dramaturgija, savo darbuose dažnai nagrinėja socialines temas, aktyviai eksperimentuoja ir ieško naujų teatro formų.

Michailas Durnenkovas: „Kiek gerų pjesių dviem aktoriams jūs iš tikrųjų žinote?“

Pjesės autorius M. Durnenkovas yra vienas žymiausių šiuolaikinių dramaturgų, o pjesę „Diva“ parašė pagal švedų teatro „Klockrike“ Suomijoje užsakymą, specialiai aktoriams Ylvai Ekblad ir Jonui Henriksenui. 2025 m. pjesę režisavo Danas Henrikssonas.

Michailas Durnenkovas: „Teatro prašymas skambėjo maždaug taip: „Mums reikia pjesės dviem aktoriams, kurioje būtų tiek siužeto vingių ir netikėtumų, kad nereikėtų jokių dekoracijų.“ Esmė ta, kad „Klockrike“ teatras yra daug keliaujantis, klajojantis ir neturi savo scenos. Kadangi labai vertinu bendradarbiavimą su šiuo teatru, o užduotis man atrodė gana sudėtinga (kiek gerų pjesių dviem aktoriams jūs iš tikrųjų žinote?), reikėjo skirti šiek tiek laiko apmąstymams. Kiek vėliau žiūrėjau televizijos serialą ir pamačiau aktorę Jennifer Coolidge – ji sugrįžo po daugelio metų pertraukos. Filme „Amerikietiškas pyragas“ ji vaidino Stiflerio mamą. Mintys apie jos likimą, o tiksliau, jos personažo likimą, vedė prie idėjos, kuri tapo pjesės „Diva“ pagrindu.“

M. Durnenkovo pjesės statomos visame pasaulyje, dažnas tarptautinių festivalių dalyvis. Nuo 2022-ųjų gyvena Helsinkyje. Ši pjesė 2026 m. pastatyta ir Taline – „Südalinna“ teatre (rež. Dmitrijus Petrenko). Vilniaus senajame teatre tai ne pirmas M. Durnenkovo kūrinys – 2020 m. pastatyta pjesė „Utopija“, kurią režisavo Filippas Losas.

Spektaklis vaidinamas rusų kalba, o rudenį planuojama šio spektaklio premjera ir lietuvių kalba. Pjesę į lietuvių kalbą vertė poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas.

///

Kūrybinė grupė: režisierius – Tadas Montrimas, scenografė ir kostiumų dailininkė – Kristina Voicechovskaja, kompozitorė – Rita Mačiliūnaitė, šviesų dailininkas – Maksimas Kusas, režisieriaus padėjėja – Gelena Ivaškevič.

Vaidina: Jelena Bogdanovič, Jelena Juščenko, Igoris Abramovičius, Maksimas Tuchvatulinas.