Choreografo Gintaro Visockio ir šokio dramaturgės Viltės Kazlauskaitės-Visockienės „Trupė" ir „E-motion" premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
Šiuolaikinio žmogaus santykis su savo kūnu — tai santykis, kuriame vis dažniau viršų ima atstumas. Emocijos analizuojamos, slopinamos, perkeliamos į ekranus; kūnas lieka kaip transporto priemonė, nešiojanti protą iš vietos į vietą. Šiame kontekste šokis — ne tik meno forma, bet ir epistemologinis klausimas: ar dar žinome, ką kūnas žinojo visada?
Balandžio 29-ąją, Tarptautinės šokio dienos vakarą, Kauno valstybinis muzikinis teatras pristatys dviejų šokio miniatiūrų programą. Abi — choreografo Gintaro Visockio ir šokio dramaturgės bei libretistės Viltės Kazlauskaitės-Visockienės bendras darbas — tą klausimą nagrinėja skirtingais kampais. Pirmoji, 2024-ųjų premjera „Trupė", žvelgia į baleto trupę kaip į organizmą: ne vaidmenų rinkinį, o žmonių bendriją, kurios egzistencija yra nuolatinis fizinis ir emocinis atsinaujinimas to paties rato viduje. Dramaturginis karkasas — Maxo Richterio Vivaldi „Metų laikų" interpretacija — teatro sezono cikliškumą tapatina su žmogaus gyvenimo pulsu. Moterų sijonams parinktas šilkas spektaklyje veikia kaip papildoma choreografinė partija — reaguodamas į kiekvieną judesį, ore piešia savo liniją.
„E-motion" premjera nuo trupės kasdienybės pereina prie paties judesio antropologijos. Dramaturgė Kazlauskaitė-Visockienė prie šio pastatymo atėjo per tyrimą: kokios emocijos dažniausiai pastūmėja žmogų šokti? Atsakymas iš dalies nustebino ir virto dvylikos scenų struktūra, kertančia sielvarto, meilės, baimės, transo ir tikėjimo teritorijas. Pavadinimo brūkšnelis — ne grafinis sprendimas, o pati spektaklio koncepcija: ne tik užuomina į elektroninį judesį bei judančią energiją, bet ir perskeltas žodis kaip perskelto ryšio tarp žmogaus ir jo jausmo simptomas. Šioje erdvėje be koordinačių egzistuoja du balsai — Sistema ir Neo Sapiens — kuriuos žiūrovas girdės, tačiau scenoje nematys: juos įgarsins Valstybinio Kauno dramos teatro aktoriai Ridas Žirgulis ir Pijus Narijauskas. Garsiniame pastatymo audinyje skamba biologiškai įrašytas širdies plakimas ir kvėpavimas — ne sintetinis atitikmuo, o tikras.
Abi programos dalis išpildys 23 KVMT baleto trupės artistai. Vizualinį vakaro identitetą kuria Viltė Kazlauskaitė-Visockienė, scenografiją ir šviesų dailę — Vaidotas Jakutis ir Monika Šerstabojevaitė.
Balandžio 29 d., 18 val., Kauno valstybinis muzikinis teatras.