Naujas Birutės Mar spektaklis „Mąstanti barakų širdis“ pasakoja ukrainietės, lietuvės ir žydaitės istorijas
Lapkričio 12 d. Vilniuje, Menų spaustuvėje, įvyks dramaturgės ir režisierės Birutės Mar dokumentinio spektaklio „Mąstanti barakų širdis“ premjera. Spalio mėnesį naująjį Solo teatro spektaklį pirmieji išvydo D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio žiūrovai Varėnoje, kur „Mąstanti barakų širdis“ pelnė žiiūrovų prizą.
Spektaklio idėją, pasak autorės, padiktavo visai šalia, Ukrainoje, vykstančio karo būsenos ir išgyvenimai, verčiantys atsigręžti į XX a. istorinę atmintį. Pjesėje ir spektaklyje – trijų moterų likimai istorinių genocidų metu – Olandijos žydaitės Etty Hillesum (žuvusios Aušvice II-jo pasaulinio karo metais), lietuvės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės (šešiollikmetės, pokaryje ištremtos į sovietų lagerį) ir ukrainietės Natalijos Skrinnik, mėnesį praleidusios rusų nelaisvėje prie Bučos, prasidėjus karui Ukrainoje.
Trys herojės, trys epochos, trys gyvenimai „barakuose“ – kuomet iš žmogaus atimama jo tapatybė, ateitis, sutrypiama žmogiškoji vertė. Kai lieka vienintelis ginklas – tikėjimas, malda, daina. Kai nevilties akivaizdoje pabunda vidinė laisvė – stipresnė už prievartą, atverianti žmoguje slypinčias neregimas galias.
Spektaklio autorė ir režisierė B.Mar pasakoja: „Šiuo nauju darbu scenoje tarsi tęsiame skaudžios XX a. epochos tyrimą (turbūt man tai artima ir jautru dėl to, kad tėvai ir seneliai išgyveno Sibiro tremtį) – ankstesni spektakliai „Ledo vaikai“, „Poetė“, „Motinos pienas“ buvo apie sovietų okupaciją, sulaužiusią tūkstančių likimus, suniokojusią mažų tautų genofondą. Šią temą tarsi papildė inscenizuota japonų kilmės rašytojos J.Otsukos autobiografinė knyga „Buda palėpėje“, pasakojanti japonų emigrantų likimus Amerikoje, po Perl Harboro – savitai susišaukiančius ir su ano meto Lietuvos žmonių išgyvenimais. O pastaraisiais metais sukrėtė į rankas patekę Olandijos žydaitės Etty Hillesum Vesterborko lageryje rašyti laiškai ir dienoraščiai – juos perskaičius aplankiau Aušvicą, Dachau koncentracijos stovyklą prie Miuncheno. Giliai išgyvenau ir žydų tautos patirtus siaubus. Etty nevilties akivaizdoje, savo dienoraščiuose gręžiasi į Dievą, nesunaikinamos Šviesos ir jėgos šaltinį. Ir kaip kraupiai nūdieną primena Etty dienoraščio eilutės: „Šiandien, Dieve, tu negali mums padėti, bet mes galime padėti tau – padėti mums“.
Šiandien taip aiškiai regime, jog toji naikinanti „blogio ranka“ vis atauga, tautų genocidas ir laikas, kai Dievas tarsi bejėgis mums padėti – tęsiasi. Kilo idėja apjungti tris istorijas, tris epohcas, tris likimus – ukrainietės, lietuvės, žydaitės... Trisdešimtmetė ukrainietė Natalija savo patirtis (ji praleido mėnesį rusų okupuotame kaime netoli Bučos, karo pradžioje) papasakojo per nuotolį, o su trečiąja heroje Joana Ulinauskaitė Mureikiene susipažinome gyvai Vilniuje (ji pokaryje buvo įkalinta už tai, kad padėjo partizanams – keliolika metų buvo vežama per baisiausius sovietų lagerius, dalyvavo kalinių sukilime Norilske, grįžusi parašė knygą „Likimo išbandymai“). Joanai dabar 96-ri, tai retos išminties ir vidinės šviesos žmogus! Ypatingas džiaugsmas, jog ji dalyvavo spektaklio kūrimo procese, jos prisiminimai labai padėjo kuriant dramaturgiją. Joana žada dalyvauti ir premjeroje Vilniuje.
Spektaklio pavadinimas – tai E.Hillesum dienoraščio eilutė. Pasak Etty, reikia būti „mąstančia barakų širdimi“, net baisiausiais gyvenimo tarpsniais sąmoningai liudyti, suvokiant visa ko prasmę, žmogiškumo vertę. Manau, šiandien ir mes, regėdami tebevykstančių nūdienos karų siaubą, turime būti „mąstančia istorijos barakų širdimi“ – nenusigręžti, melstis Šviesos šaltiniui - scenoje, šokyje, paveiksluose, muzikoje, mintyse…Tik taip galime prisidėti, padėti kenčiantiems labiau už mus, netenkantiems namų, artimųjų, tėvynės – mintys turi didžiulę nematomą jėgą.
Džiaugiuos bendraminčių komanda, su kuria galime tyrinėti jautriausias „skaudamas“ temas (spektaklio dailininkė I. Pačėsaitė, choreografė ir režisierės asistentė S. Mikalauskaitė, kompozitorius A. Kučinskas, vaizdo projekcijų dail. M. Vilčinskas, šviesų dail. A. Jankauskas), taip pat kolegėmis aktorėmis (spektaklyje vaidiname drauge su Aleksandra Metalnikova ir Saule Emilija Rašimaite) – aktorių ansamblis šiame spektaklyje itin svarbus, nes „Mąstanti barakų širdis“ byloja ir apie bendrystės galią.“
