Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kūrybinio kelio pradžiai atminti

Šįmet vienam iškiliausių Lietuvos šiuolaikinės kultūros kūrėjų Eimuntui Nekrošiui būtų sukakę 70 metų. Režisieriui atminti jo įkurtas ir ilgus metus puoselėtas teatras „Meno fortas“ organizuoja renginių ciklą „Nematytas Nekrošius“. Ta proga Jaunimo teatras,  pirmieji E.Nekrošiaus kūrybiniai namai, kviečia režisieriaus kūrybos mylėtojus į dokumentinės esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“ peržiūrą lapkričio 20 d. 16 val. Renginys nemokamas, būtina išankstinė registracija el. paštu [email protected]     

E.Nekrošius debiutavo Jaunimo teatre 1977-aisiais spektakliu „Medaus skonis“. Vėliau sukūrė spektaklius „Katė už durų“, „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani...“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“, „Nosis“. Jie įtvirtino „Eimunto Nekrošiaus teatro“ fenomeną ir pakeitė teatro pasaulį. 1993-aisiais palikęs Jaunimo teatrą, E.Nekrošius į jį sugrįžo savo kūrybinio kelio pabaigoje su spektakliu „Cinkas“ pagal Svetlanos Aleksijevič knygas.   

Eimunto Nekrošiaus teatrui gimti padėjo jo pirmoji mokytoja ir Jaunimo teatro vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė, dramaturgas Saulius Šaltenis, dailininkai Adomas Jacovskis, Nadežda Gultiajeva, kompozitoriai Faustas Latėnas, Kęstutis Antanėlis ir režisieriaus bendraamžių  aktorių dešimtukas. Taip pat žiūrovai, laukdavę ilgas valandas, o kartais naktis, prie bilietų kasų, ir lankydavę spektaklius po daugelį kartų. Jie ėjo į jaunimkę, kaip į bažnyčią...   

Dokumentinė esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“ – tai ano teatro refleksija, pasitelkus spektaklių nuotraukas ir filmuotą medžiagą. Įsižiūrėjus į fotografų Stanislovo Kairio, Audriaus Zavadskio ir operatorius Donato Buklio užfiksuotus vaizdus galima juose atrasti Nekrošiaus spektaklių „prarasto laiko“ akimirksnius. Anas, jaunystės laiko, teatras atrodė tikresnis už supančią tikrovę. Utopiška pastanga – atgaivinti tuos akimirksnius...

Dokumentinę esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“ režisavo teatrologas, Jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga. Projekto kūrybiniai bendradarbiai – montuotojas Kostas Radlinskas ir kompozitorius Arturas Bumšteinas. Panaudotos fotografų Stanislovo Kairio, Audriaus Zavadskio nuotraukos, ištraukos iš režisieriaus Juozo Javaičio dokumentinio filmo „Nieko kito nemoku“ (LRT, 1988), ištraukos iš LRT filmuotų Jaunimo teatro spektaklių „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani...“, „Dėdė Vania“ ir Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE spektaklio „Meilė ir mirtis Veronoje“ repeticijų. Filmuotos archyvinės vaizdo medžiagos šaltinis – LRT archyvai.