7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

O kam nebūna?

Audioserialas „Šiaurės miestelis“

Kamilė Žičkytė
Nr. 3 (1368), 2021-01-22
Teatras
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija

Prisipažinsiu, nesu didelė radijo ar dabar taip išpopuliarėjusių tinklalaidžių mėgėja, o senųjų LRT radijo spektaklių ar tauriais, bet taip giliai praeity dingusių aktorių balsais skaitomų knygų ištraukų prisiminimai grįžta ne tik su sentimentais, bet ir su naftalino kvapu, tad norisi ir vėl juos nugramzdinti. Vis dėlto pandemija ir riboti filmų bei serialų resursai ne tik grąžino prie knygų, bet ir privedė prie karantininiam pasauliui labai palankių, tačiau dar neatrastų žemių.

 

Visai neseniai perklausiau pirmąjį audioserialo „Šiaurės miestelis“ sezoną ir su nekantrumu laukiau antrojo, kuris nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. kasdien po seriją buvo transliuojamas radijo bangomis ir, žinoma, nusėdo internete. Šiek tiek pabirusį ir paaugliškomis aktualijomis gyvą 2018-aisiais išleistą pirmą sezoną pakeitė tų pačių scenarijaus autorių Teklės Kavtaradzės ir Birutės Kapustinskaitės kurtas, Rasos Kregždaitės ir audioteatro „Bilietų nėra“ prodiusuotas jautresnis, artimesnis, bet tuo pačiu metu ir skausmingesnis antrasis.

 

Vienintelis jaunimui skirtas lietuviškas audioserialas konkurencijos, be LRT radijo spektaklių suaugusiems ir vaikams, šalyje nelabai ir turi: 2017 m. pabaigoje tyliai pasirodė pirmasis Juozo Javaičio režisuotas radijo vaidybinis serialas „Vilius Karalius“ – Ievos Simonaitytės romano motyvais. Bet vis dėlto istorinis pasakojimo laikas ir seni radijo teatro kūrimo principai nepriartino šio žanro prie šiandieninio žmogaus. „Šiaurės miestelio“ režisierius Ričardas Matačius nekeičia jau atrastos serialo formos: serijos trukmė neperžengia „neįpareigojančių“ dvidešimties minučių, scenų kaita dinamiška, dialogai trumpi, o istorija pilna peripetijų. Atsisakyta tik įžangos, t.y. trumpo ankstesnės serijos įvykių priminimo, o „Golden Parazyth“ garso takelį keičia ir serijas jungia Jurgos Šeduikytės muzikiniai motyvai. Sumažinus personažų skaičių, dėmesys sutelkiamas į šiame žanre debiutuojančios aktorės Gelminės Glemžaitės kuriamą veikėją Mariją. Nesakysiu, kad serialas tapo moteriškas, nebarstysiu stereotipų, antrasis sezonas – tiesiog įdėmesnis žvilgsnis į Marijos pasaulį.

 

Marija – ką tik išsiskyrusi, doktorantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojanti ir ten pat dėstanti trisdešimtmetė. Akademijoje ji susipažįsta su kolega dėstytoju Lubiu (Simonas Dovidauskas) ir bendraamžiu savo studentu, pirmame sezone irgi dalyvavusiu, tik labiau subrendusiu Luku (Laurynas Jurgelis), tad jau pirmoje serijoje rėžiamas meilės trikampis. Marija taip pat turi geriausią draugę Laurą – sėkmės lydimą, bet į depresiją linkusią aktorę (Aistė Zabotkaitė), finansinį nepriteklių išgyvenantį brolį (Justas Tertelis) ir nelabai vienas kitą mylinčius, prie skyrybų slenksčio atsidūrusius tėvus (Jūratė Vilūnaitė ir Rimantas Bagdzevičius). Be to, per ekskursiją su studentais ir kolegomis Taline patekusi į karaokės klubą Marija atskleidžia ir kitą savo talentą – dainavimą, tad – o šventas naivume! – net ir negavusi studenčių suvedžiotojo dėstytojo Lubio rekomendacijos, užpildo paraišką ir, žinoma, sezono finale gauna stipendiją stažuotei Niujorke! O kam nebūna?

 

Daryti kompromisų ar dalyti tuščių pagyrų kūrėjams nereikia, nors yra už ką: ir iliustracijos, ir komunikacija socialiniuose tinkluose, ir strategija veržtis į tarptautinius vandenis – viskas apgalvota. Tačiau įrankių ir žinių nagrinėti radijo teatro specifiką trūkumas skatina daugiau kalbėti apie estetiką, temą nei apie šio žanro specifiką. Iš pradžių iš tiesų pribloškia nenusisekęs Marijos likimas, kiek neįtikinamai naivūs scenarijaus vingiai ar filosofiniai lozungai. Bet apsidairius aplink tampa aišku, kad tų marijų labai daug – tik ne visos ir visi dar spėjo papasakoti savo istorijas. Ir turbūt tai yra bendras trisdešimtmečių išgyvenimas, nes būnant „kažkur tarp“ išpila prakaitas: esam dar ne visai suaugę, „šiek tiek“ per vėlai atradę arba per anksti pametę antrąsias puses, per mažai uždirbantys nuosavam būstui, „šiek tiek“ daugiau prasmės karjeroje ir gyvenime ieškantys, kitokie nei mus auginę tėvai, „šiek tiek“ bijantys ir pasiklydę gyvenime. Minties neblaškant vaizdui, į šiuos apmąstymus bei pasirinkimus jauna audioserialo „Šiaurės miestelis“ kūrėjų komanda aštuonioms serijoms panardina ir klausytoją. Pasispardysime ir išplauksime!

 

Publikaciją finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ Dovilės Šidlauskaitės iliustracija
Gelminė Glemžaitė ir Laurynas Jurgelis audioserialo „Šiaurės miestelis“ įrašų studijoje. J. Kulevičiūtės nuotr.
Gelminė Glemžaitė ir Laurynas Jurgelis audioserialo „Šiaurės miestelis“ įrašų studijoje. J. Kulevičiūtės nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Aistė Zabotkaitė audioserialo „Šiaurės miestelis“ įrašų studijoje. J. Kulevičiūtės nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Aistė Zabotkaitė audioserialo „Šiaurės miestelis“ įrašų studijoje. J. Kulevičiūtės nuotr.
Gelminė Glemžaitė, Laurynas Jurgelis ir Simonas Dovidauskas audioserialo „Šiaurės miestelis“ įrašų studijoje. J. Kulevičiūtės nuotr.
Gelminė Glemžaitė, Laurynas Jurgelis ir Simonas Dovidauskas audioserialo „Šiaurės miestelis“ įrašų studijoje. J. Kulevičiūtės nuotr.