7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dvidešimt aštuonios minutės tylos

Spektaklis „Meškis ir žąsis“ teatre „Pradžia“

Kamilė Žičkytė
Nr. 3 (1324), 2020-01-24
Teatras
Šarūnas Gedvilas ir Žilvinas Beniušis spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Žilvinas Beniušis spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.

Kaip dabar tapo madinga, suaugusieji metus pradeda Naujųjų metų rezoliucijomis: pažadais, kaip pakeis savo gyvenimą, kur nukeliaus, ką nusipirks. Nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos vaikas bando suprasti, koks yra pasaulis, tad jaunieji teatro žiūrovai metus skaičiuoja kitaip: naujomis patirtimis, gebėjimais, išmoktais žodžiais ar iškritusiais pieniniais dantimis. Manoma, kad pirmieji teatralizuoti pasakojimai vaikams Europoje vyko dar XIX a. pabaigoje, o pirmieji spektakliai jaunajai auditorijai gimė kur kas vėliau. Bene pirmasis pavyzdys Lietuvoje – režisierės ir pedagogės Dalios Tamulevičiūtės auklėtinių spektaklis „Bebenčiukas“, parodytas 1975 m. per legendinio aktorių dešimtuko diplominių spektaklių festivalį, vėliau atsiranda ir mano vaikystę nuspalvinę 1989 m. įkurto Keistuolių teatro spektakliai.

 

Šiandien situacija kitokia: prieš kelias dienas Vilniuje baigėsi jau dešimtasis „Menų spaustuvės“ organizuojamas tarptautinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks ’20“. 2007 m. Lietuvoje įsikūrė ir šiuo metu gausiai visame pasaulyje gastroliuojantis šokio teatras „Dansema“ – teatro kūdikiams pionierius ir lyderis. Spektaklius vaikams kuria ir nepriklausomos trupės: Stalo teatras, Teatriukas, Klaipėdos jaunimo teatras ir kt., vis daugiau spektaklių jaunajai auditorijai atsiranda ir valstybinių teatrų repertuare. Lietuvoje daugėja ir vaikams kuriančių teatrų ar trupių, kurie ima pavyzdį iš kolegų Vakaruose ir kviesdami į spektaklį pažymi tikslinę amžiaus grupę. Taip pabrėžiamos įgytos žinios apie vaikų raidos specifiką bei poreikius ir, priešingai nei masėms skirtame komerciniame kine, bandoma atsikratyti ydingo „pramoga visai šeimai“ apibrėžimo.

 

Prieš dvejus metus šeimų pamėgtame „Ogmios mieste“ Vilniuje duris atvėrė ikimokyklinio amžiaus vaikams kultūrinę programą siūlantis teatras „Pradžia“. Jau antrus metus jaukioje teatro salėje kiekvieną savaitgalį vyksta spektakliai šeimoms su pačiais mažiausiais, gyvai atliekamos klasikinės, džiazo ir chorinės muzikos koncertai, o darbo dienomis rengiami meno pažinimo užsiėmimai. Vaiko žodynas, kognityviniai gebėjimai, empatija, požiūris į pasaulį ir jo reiškinius plečiasi susiduriant su įvairiomis meno formomis, knygomis, skaitymo procesu ir jį supančia kalba. „Pradžios“ teatre galima pamatyti spektaklius, sukurtus pagal gerai žinomas ir įvertintas knygeles vaikams: tai „Sivužas“, rež. Žilvinas Beniušis (vaikams nuo 2 metų), Vėjų teatro spektaklis „Apie draugystę“, rež. Eglė Kižaitė (vaikams nuo 4 metų, pagal „Draugystė ant straublio galo“) ir teatralizuotas koncertas „Apie žuvis, ausis ir mamą“, rež. Kižaitė (vaikams nuo 3 metų, pagal „Maži eilėraščiai mažiems“). Pastarųjų knygelių autorius – vienas mylimiausių vaikų rašytojų Marius Marcinkevičius.

 

Naujausia ir jau vienuolikta teatro premjera – spektaklis „Meškis ir žąsis“, kurį režisierius Žilvinas Beniušis skyrė 2–5 metų žiūrovams. Pagrindinis istorijos motyvas – draugystė. Knygelės tuo pačiu pavadinimu autorė ir iliustruotoja Nadia Kovaliova seka žmonių ir kasdienio gyvenimo įvykių įkvėptą istoriją apie geriausius draugus meškį ir žąsį, kuriems, atėjus žiemai, reikia išsiskirti. Spektaklyje „Meškis ir žąsis“ nerangų, šiek tiek naivų ir didelį meškiną vaidina pats Beniušis, o ištįsusią ir skraidyti besimokančią žąsį – Šarūnas Gedvilas. Išgyventi savo jausmus yra daug geriau negu laikyti užslėptus, o šiame amžiaus tarpsnyje dauguma vaikų patiria daug išbandymų: pradeda lankyti darželį, mokosi bendrauti, žaisti su bendraamžiais. Nors per spektaklį nenuskamba nė vienas žodis, mažieji žiūrovai įdėmiai stebi ir seka besikeičiančiame gamtos cikle draugystės išbandymus patiriančius veikėjus, jų žaidimus, išgyvena liūdnas išsiskyrimo ir džiugias ilgai laukto susitikimo emocijas.

 

Istoriją pasakoti aktoriams padeda ne tik šmaikštūs ir gyvi klounados, šiuolaikinio cirko, improvizacijos elementai, spalvoti ir išradingi kostiumai ar kaitrūs teatriniai prožektoriai. Ir Beniušis, ir Gedvilas ne vienus metus yra organizacijos „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ nariai, profesionalumą ugdo su patyrusiais klounados lektoriais, dalyvauja tarptautiniuose mainuose užsienyje bei mokymuose Lietuvoje, beveik kasdien semiasi patirties vaikų ligoninėse, sanatorijose, specialiojo ugdymo mokyklose. Nors nėra vienos „teisingos“ spektaklio vaikams formulės, kaip ir kiekviename tokio spektaklio kūrimo procese, svarbi tampa ne tik konkrečios amžiaus grupės raidos etapus atitinkanti teatrinė kalba bei tema, bet ir aktorinė patirtis, gauta ne „didžiojoje“ scenoje, o konsultuojantis su raidos specialistais, psichologais ir kasdien bendraujant su vaikais.

 

Aktorių įgūdžiai ir žinios leidžia kiekvieną kartą iš naujo kūrybiškai megzti ryšį su mažaisiais žiūrovais, sudominti knygelės puslapiuose sutiktais personažais ar teatriniais žaidimais, ieškoti sąsajų su sava patirtimi. Atsakingi spektakliai vaikams – ne tik kokybiška ir turininga pramoga, galimybė visai šeimai prasiblaškyti nuo kasdienės rutinos, bet ir priemonė lavinti, bendrauti, pažinti ir patirti. Vaiko pasauliui tos dvidešimt aštuonios minutės teatre įgauna visai kitą vertę.

 

Šarūnas Gedvilas ir Žilvinas Beniušis spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Žilvinas Beniušis spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Žilvinas Beniušis spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Žilvinas Beniušis spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Žilvinas Beniušis ir Šarūnas Gedvilas spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Žilvinas Beniušis ir Šarūnas Gedvilas spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.