Klaipėdos dramos teatras ruošia keturias premjeras iki Naujų metų
Rugsėjo 4 dieną Klaipėdos dramos teatre įvyko spaudos konferencija: teatro vadovas Tomas Juočys ir meno vadovas Gintaras Grajauskas pristatė 84-ąjį sezoną – kūrybinius planus iki Naujųjų metų. Teatre šiuo metu veikia fotografo A. Ostrianicos paroda „Personažai“ – tai teatro aktorių portretai; teatras ir ateityje ketina kviesti savo erdvėse darbus eksponuoti menininkus, susijusius su teatru: scenografus, kostiumų dailininkus, fotografus. Spektaklių laukiantys žiūrovai teatro fojė nuo šiol galės parašyti atvirlaiškius mėgstamiems aktoriams ir teatro kūrėjams – „teatro paštas“ kaip mat juos pristatys adresatams.
Teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas pasakojo apie jauno ir perspektyvaus Klaipėdos dramos teatro režisieriaus Mariaus Pažerecko ir lietuvių žiūrovų gerai žinomos latvių režisierės Maros Kimelės (į jos dviem Auksiniais scenos kryžiais apdovanotą spektaklį „Tėvas“ bilietai išnyksta kaip mat) pasirinktas pjeses ir stebėjosi pasirinkimo sutapimu. Abu režisieriai stato prancūzų dramaturgo egzistencialisto Jeano Anouilh‘o pjeses – Marius „Euridikę“, o Mara „Antigonę“ – tai tikras teatro atsitiktinumas, mat jų pasirinkimas teatro nebuvo derinamas; „Jie yra skirtingų kartų, skirtingos pasaulėžiūros režisieriai“. Grįžta egzistencialistų teatro temos – žmonės ilgisi pjesių apie gyvenimo trapumą, nesuterštą tyrumą. Nors pjesės labai skirtingos, jas vienija dramaturgija, ištakos – graikų mitai. G. Grajauskas labai džiaugiasi, kad Mara Kimelė vėl dirba Klaipėdos dramos teatre: „Ji labai stipri režisierė. Galima sakyti, kad ji – Latvijos Nekrošius“.
Tomas Juočys papasakojo apie aktoriaus, pedagogo Dariaus Meškausko su Lietuvos muzikos akademijos studentais sukurto spektaklio „Kreditoriai“ (pagal A. Strindbergą) perkėlimą iš Vilniaus Rusų dramos į Klaipėdos teatrą: tai buvo diplominis darbas, tačiau jau labai stiprus spektaklis: „Lietuvoje įprasta, kad sukuri diplominį spektaklį ir netrukus turi mesti jį lauk, o mes bandysime būti donorai. Tai bus lyg savotiškas eksperimentas ir pati publika spręs, ar jis vertas gyvuoti“.
Gruodžio 5 ir 6 dienomis scenos šviesą išvys Oskaro Koršunovo režisuota lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko drama „Mūsų klasė“. Tai sukrečianti pjesė dešimčiai aktorių apie žydų genocidą: „Man ją skaitant baisu, kaip kiekvienas iš mūsų pasielgtų esant tam tikroms aplinkybėms. Tai vėl gali nutikti bet kur ir bet kada, ir pas mus“, komentavo G. Grajauskas. Oskaras Koršunovas ją jau statė Norvegijoje. Suprantama, spektaklis bus lyginamas su 2013 m. Auksiniais scenos kryžiais apdovanotu LNDT rež. Yanos Ross sukurtu spektakliu: „Oskaras tai supranta, toks buvo jo pasirinkimas. Mes darysime kitaip negu Yana Ross“, citavo režisierių Tomas Juočys.
Teatras naujuoju sezonu ketina tapti prieinamesniu įvairias negalias turintiems žmonėms: kviesti spektaklius, kuriuose vaidina žmonės su negalia, taip pat jiems adaptuoti savo repertuaro spektaklius (pasitelkiant garsinį vaizdavimą – silpnaregiams ir akliesiems, pasitelkiant titrus – kurtiesiems). Pasak Tomo Juočio, teatras stengsis tai daryti sistemingiau, nuosekliau, bendradarbiaudamas su neįgaliųjų asociacijomis. Tokia Klaipėdos dramos – kaip miesto teatro – misija. Pradžiai bendradarbiaudamas su A. Mickiewicziaus institutu Varšuvoje ketina atsivežti lenkų „Nowy Teatr“ sukurtą spektaklį, kuriame vaidina kurtieji iš skirtingų šalių.
Artimiausi su užsieniu susiję teatro planai – E. Nekrošiaus ir S. Šaltenio spektaklio „Kalės vaikai“ gastrolės Sankt Peterburge, festivalyje „Baltijskij dom“, ir Maskvoje, V. Majakovskio teatre.
Dėl kitų metų planų – vadovai kol kas minėjo du kūrėjus, statysiančius spektaklius Klaipėdoje: laukiamas latvis Elmars Senkovs, pažįstamas žiūrovams, 2018 m. Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas „Mama Drąsa“ režisierius, ir lenkų režisierė Agata Duda-Gracz, 2018 m. festivalyje TheATRIUM pristačiusi spektaklį „Ponia bus patenkinta arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“.
