7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Gurmaniška vakarienė „Mūsų namuose“

Goda Marija Gužauskaitė
Nr. 19 (1256), 2018-05-11
Teatras
„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo
„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo

Ar kada ragavote fatušo? O tradicinio libanietiško pupelių troškinio? Ar žinote, kaip kvepia prieš Jūsų akis gaminama tikra libanietiška vakarienė? Tuomet leiskite atverti duris į spektaklį  „Mūsų namai“ („Beytna“), kuriuose gegužės 4–5 dienomis užburiantį maisto gaminimo ir šokio ritualą surengė keturi skirtingų tautybių choreografai: Koenas Augustijnenas iš Belgijos, Hiroaki Umeda iš Japonijos, Anani Sanouvi, gimęs Toge, gyvenęs Gabone ir Senegale bei kūrinio idėjos autorius, libanietis Omaras Rajeh. Savo kvapniu ir temperamentingu pasirodymu jie atidarė jau 21-ąjį kartą rengiamą didžiausią Baltijos šalyse tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis“, kuris šiais metais žiūrovams yra paruošęs dar ne vieną gurmanišką kasnelį.

Vos įėjus į Menų spaustuvės juodąją salę buvo galima justi šviežių daržovių ir žolelių, tikrų libanietiškų prieskonių aromatus, kuriuos trupė atsivežė iš paties Beiruto. Režisieriaus ir spektaklio idėjos autoriaus Omaro Rajeh 2002-aisiais metais įkurtas šokio teatras „Maqamat“ yra laikomas ne tik šiuolaikinio šokio pradininku Libane, bet ir pagrindine šiuolaikinio šokio organizacija visame arabų regione, kuri jau 13 metų rengia vieną didžiausių arabų šalyse tarptautinių šiuolaikinio šokio festivalių „BIPOD“ (Beiruto tarptautinė šokių platforma). „Maqamat“ rodyti pasirodymai užsitarnavo pelnytą pripažinimą ne tik tėvynėje, bet ir tarptautinėje erdvėje, o spektaklis „Beytna“ („Mūsų namai“) jau trejus metus iš eilės nepaliauja stebinti pasaulio žiūrovų savo aromatingais kvapais ir vitališka aistra gyventi.

Pasirodymą pradėjo Omaro Rajeh motina, kuri pjaustė svogūnus ir kitus ingredientus pirmajam vakaro patiekalui – fatušui (daržovių salotos). Ji tapo centrine viso spektaklio ašimi – kartais nepastebima, tačiau visada labai reikšminga ir svarbia tradicijos nešėja. Kaip prisimena pats pasirodymo autorius, vaikystėje kiekvieną sekmadienį visa giminė – apie 40 žmonių – susirinkdavo į jo senelių namus pietų. „Tai trukdavo visą  dieną – dalindavomės naujienomis, dainuodavome, gamindavome maistą, valgydavome, ginčydavomės“, teigia Omaras Rajeh. Ko gero, panaši bendrystės dvasia buvo persmelkusi ir šį pasirodymą. Keturi choreografai, keturi muzikantai ir Omaro motina gamino maistą kartu. Kartas nuo karto prasiveržiantys temperamentai išsiliedavo šokio improvizacija, tikru sielos proveržiu. Buvo įdomu stebėti kiekvieno šokėjo savitą kūno kalbą, formuotą tradicijos bei, žinoma, prigimtinių kraujyje pulsuojančių judesio išraiškos būdų. Kūno plastika, muzikos ir ritmo pajautimas, turtinga ir įvairi vidinio pasaulio išraiškos laisvė kiekvieno šokėjo solo numeriuose prasiveržė savitai.

„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo

Labiausiai įsiminė Hiroaki Umeda bei Koeno Augustijneno pasirodymai. Hiroaki solo prasidėjo tarsi iš nieko, iš įkvėpimo, kuris buvo toks natūralus ir plastiškas, jog prikaustė dėmesį nuo pat pirmos akimirkos. Aiškiai pastebimi baleto pradmenys, patirtis šiuolaikinio šokio sferoje, užburianti kūno plastika bei išgryninta kompozicija – taip galėtų būti apibūdintas savitas Hiroaki Umeda šokio stilius. Kiek kitokį pasirodymą dovanojo vyriausias pasirodymo šokėjas Koenas Augustijnenas. Jo atliekamas aistringas šokis su peiliu priminė ritualą, kurio metu yra dėkojama už maistą ir kartu visą kūriniją. Peilis, kaip gyvenimo ir mirties simbolis užvaldė visą šį numerį, suteikdamas žiūrovui galimybę susimąstyti apie šiais laikais nunykusią dėkojimo už maistą – jėgų ir gyvybės šaltinį – tradiciją.

Solo pasirodymai ilgainiui peraugo į duetus bei visų šokėjų bendrus numerius, kurie pasižymėjo ne tik temperamentų gausa, vidine ekspresija, bet ir paveikia kompozicija bei išgrynintais režisūriniais sprendimais. Dėmesį kaustė minimaliomis priemonėmis išmoningai kuriamos naujos situacijos bei erdvės. Vieną pagrindinių funkcijų atliko ilgas virtuvinis stalas, kurį perstumiant vis į kitas scenos vietas tvėrėsi nauji scenovaizdžiai. Šokėjų bei muzikantų išsidėstymo kompozicija taip pat nuolatos subtiliai kito. Naujos šių trijų kintamųjų – virtuvinio stalo, šokėjų ir muzikantų – tarpusavio padėtys suteikė pasirodymui naratyvumo bei efektyviai palaikė žiūrovų dėmesį.

Vieną didžiausių įspūdžių paliko sakralus fatušo maišymo procesas, kuris tapo lyg atgaiva, tyliąją kulminacija po audros, praūžusios ekspresyviais ir veržliais šiuolaikinio šokio potėpiais. Po vieno iš  tokių viesulų, stojo visiška tyla. Šokėjai sustingo, mat fatušas buvo paruoštas maišyti. Visi įdėmiai, su pasigerėjimu ir sukauptumu stebėjo, kaip ponia Rajeh gausiai, su meile pila prieskonius, šviežiai išspaustas citrinų sultis ir viską lėtai maišo rankomis. Tai lyg vitališkoji versmė, viso ko pradžia, jėgų ir gyvybės šaltinis, gimstantis jums prieš pat akis. Kvapą gniaužiantis reginys. Galite užuosti, kaip kvepia maišomos šviežios mėtos ir kitos žolelės, kaip godžiai teka pilamas visas grafinas tyro alyvuogių aliejus. Regis, galite įsivaizduoti ir fatušo skonį, puikiai derantį su kitais pasirodymo metu ruoštais valgiais. Laimei, publika yra kviečiama paskanauti, tad visa tai tampa mūsų visų bendrais namais. Kartu ruošiama ir ragaujama vakarienė, bendri šokiai, prie kurių simboliškai prisijungia ir kviestinis šokėjas Marius Pinigis (pasirodyme gegužės 5 d.), bei muzika, skambanti lygiai taip, lyg būtume Omaro vaikystės namuose, kuriuose visą dieną yra švenčiama bendrystė. Nors mus skiria galybė kultūrinių ypatumų, kalbos baljerai ir daug kitų „sienų“, tačiau visos jos vakaro metu griūva ir lieka tik bendražmogiškas bendrumo jausmas, šokis ir maistas, pirmapradis vitališkumas. Gyvenimo fiesta apvainikuojama gausiais plojimais ir šūksniais bravo, o atlikėjai, dėkodami publikai, kurį laiką pasilieka pabūti kartu. Juk nežinia, kada vėl susitiksime!

„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo
„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo
„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo
„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo
„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo
„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo
„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo
„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo
„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo
„Mūsų namai“, nuotr. D. Matvejevo