„Maištas“ ir „Skaičius“ – artimiausios Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeros
Nacionaliniame Kauno dramos teatre gegužę laukiamos dar dvi premjeros – netradicinis spektaklis–instruktažas spalvotųjų revoliucijų tema „Maištas“ bei populiarios britų dramaturgės Caryl Churchill žmogiškosios tapatybės tyrimas „Skaičius“.
„Maištas“ – spalvotosios revoliucijos instruktažas
Netradicinio vienos dalies pasirodymo „Maištas“ idėją Agniui Jankevičiui padiktavo spalvotųjų revoliucijų fenomenas. Be abejo, dauguma girdėjo apie Buldozerių revoliuciją (Jugoslavija, 2000 m.), Rožių revoliuciją (Gruzija, 2003), Oranžinę revoliuciją (Kijevas, 2004), Tulpių revoliuciją ( Kirgizija, 2005), Arabų pavasarį (Tunisas, Egiptas 2010/2011), Euromaidaną (Ukraina, 2014) ir kitas. „Mes gyvename iliuzijų pasaulyje, manydami, kad šios revoliucijos gimė iš bendrystės, masinio protesto. Deja, tame labai daug režisūros. Spalvota revoliucija – komercinis reikalas, jai rašomas scenarijus, ją netgi galima užsakyti už pinigus – tereikia užsukti į belgradiečių eksrevoliucionierių „Otpor“ judėjimo internetinį puslapį,“ – sako idėjos autorius.
Menininką inspiravo amerikiečio pilietinio pasipriešinimo teoretiko Geneʼo Sharpo veikalas „198 taikaus pasipriešinimo būdai“. „Mūsų kūrinys – spalvotos revoliucijos simuliacija, mechanizmo pristatymas. Užtenka išmanyti bent penkis žingsnius, ir jau galima užkurti tikrą jovalą nusistovėjusioje masių kasdienybėje. Nereikia pamiršti, kad revoliucijų finalas skirtingas – neramumai gali išsivystyti į pilietinį karą. Noriu, kad žiūrovai pamatytų, prisiliestų prie tos patologijos. Juk kuo mažiau žinai, tuo lengviau manipuliuoti. Man pačiam gėda už savo tamsybę, kas su mumis daroma“, – sako nepatogias sociokultūrines temas keliantis ir paskutiniu metu vis dažniau į interaktyvius eksperimentus su publika neriantis Agnius Jankevičius.
Paklaustas, ką mano apie taip vadinamą Kalafiorų revoliuciją, menininkas neslėpė: „Tai – savaitės įvykis. Jei kas nors, pasikabinęs ant kaklo kalafiorą nesusidegins prie „Akropolio“, tai ir liks savaitės įvykiu. Žmonėms darosi nuobodu gyventi, todėl reikia kurti įvykius, jog atrodytų, kad kažkas vyksta, ir vyksta – itin svarbūs dalykai.“
Spektaklis-instruktažas vyks Didžiosios scenos vaidybinėje aikštelėje gegužės 25, 26 ir birželio 18 dienomis. Scenografiją kuria nuolatos su A. Jankevičiumi bendradarbiaujanti dailininkė Laura Luišaitytė. Dalyvauja aktoriai Gabrielė Aničaitė, Aleksandras Kleinas, Martyna Gedvilaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Vaidas Maršalka, Inga Mikutavičiutė, Gabrielius Zapalskis, Edgaras Žemaitis.
Nuojauta, kad esi ne vienas toks
Iš karto po „Maišto“ – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolvento Žilvino Vingelio, pasirinkusio britų dramaturgės Caryl Churchill pjesę „Skaičius“, debiutas (kurso vadovas – Gintaras Varnas). Pjesė parašyta 2002 m., kai pavykus klonuoti avį Doli, JAV mokslininkai paviešino antrąjį sėkmingą katytės Kopijos klonavimo atvejį bei pranešė galintys dirbtiniu būdu sukurti žmogaus embrioną. Be abejo, ši žinia sukėlė sumaištį žmonių sąmonėje ir išprovokavo diskusijas apie tokių eksperimentų padarinius žmonijai. Kas tai: kelias į tobulybę ar pražūtį? Į komplikuotą klausimą atsakė ir britų dramaturgė Caryl Churchill, pateikdama klonavimo eksperimentų pranašystę – pjesę „Skaičius“, kurioje veikia tėvas ir jo sūnaus kopijos/klonai. Pjesės siužetas apgaulingai paprastas: Salteris (tėvas) susiduria su trimis savo „sūnumis“ Bernardais ( B1 ir B2 ) bei Maiklu Bleku. Tik vienas – tikras, kiti – kopijos, skaičiai... Iš viso jų galėtų būti netgi 20. Kodėl Salteris ryžosi leisti klonuoti sūnų, ką slepia jo melas ir, kodėl jis gyvena saviapgaule?
Drama ,,Skaičius“ iš pradžių buvo kuriama kaip televizinis spektaklis ir parodyta BBC kanalu. Dar tais pačiais metais įvyko pirmoji premjera Karališkajame Londono teatre. Tėvo vaidmenį atliko Michaelis Gambonas (žinomas iš filmų apie Harį Poterį), sūnus vaidino Danielis Craigas (išgarsėjęs filmuose apie agentą Džeimsą Bondą). Kritikai kūrinį pavadino pirmąja XXI a. pjese, nes joje keliami klausimai (bet nepateikiami atsakymai), ko toks eksperimentas gali pareikalauti iš mūsų širdžių ir protų. „Šis spektaklis – tai mokslinis laboratorinis vienos žmogiškosios ląstelės tyrimas. To 1%, esančio žmogaus genuose, kuris jį ir padaro asmenybe, nes 99 % genų dalinamės su likusia žmonija. Šią pjesę pavadinčiau mistine psichologine. Mane patraukė jos stilius – staigūs pokalbio nutrūkimai, personažų intravertiškumas, baimės, Froidiškos ,,tėvažudystės idėja“, Dostojevskio kūrybą primenantis ambivalentiškas santykis į genetinį tėvą. Tai šią dramą išskiria kone iš visos kitos šiuolaikinės dramaturgijos. Pjesės „nedramatiškumas“ ir ,,anti-situacijos“ kuria tikrąją atmosferinę dialoginę tragediją, kuria aš galiu tikėti labiau nei bet kokiu linijinio pasakojimo sustiprintu ir prisitaikymų pilnu aktorių ansambliu“, – sako jaunas menininkas.
Būsimoje premjeroje sūnų vaidmenis kuria aktorius Saulius Čiučelis, tėvo – Liubomiras Laucevičius. Aktorius S. Čiučelis pripažįsta: „Mokslinė klonavimo tema liko antrame plane. Mes kalbame apie asmenybę, jos paieškas. Daug lengviau perprasti šią pjesę, kai galvoji apie žmogų, o ne mokslinius eksperimentus.“ Taip pat epizoduose pasirodys VDU vaidybos programos studentai Valerijus Kazlauskas, Edgaras Miliauskas, Aistis Landsbergas, Mantas Tarasevičius. Scenografiją šiam spektakliui kuria Vėjas Aliukas, vaizdo projekcijas – Kornelijus Jaroševičius, kostiumus modeliuoja Ilona Dombrovskytė, muzikinį apipavidalinimą įgyvendina Artūras Bumšteinas. Iš anglų kalbos vertė Agnė Narušytė. Premjera rodoma gegužės 28, 29 ir birželio 3 dienomis Mažojoje scenoje.
