Muzikinis spektaklis vaikams „Pyp pyp“ apie viską iki galo, bet atvirkščiai

Gero keistuolių draugo Donaldo Bisseto personažai jau ne pirmą kartą svečiuojasi „Keistuolių teatro“ scenoje. Tai turbūt dėl to, jog šio šmaikštuolio kūriniai bėgant metams atskleidžia vis naujų spalvų, kvapų, skonių ir melodijų. Būtent šiuolaikinės melodijos ir garsus „Pyp pyp“ tampa pagrindiniais spektaklio akcentais. 

Rašytojas D. Bissetas (1910–1955) savo kūryba stengiasi aukštyn kojom apversti pasaulį, kuris per jėgą bando mus suvienodinti. Britų kūrėjas, prabilęs „Keistuolių teatro“ lūpomis, pasakoja žiūrovams, kaip svarbu išgirsti vienas kitą, plačiau ir paprasčiau šypsotis bei nors triskart daugiau svajoti. Pirmą kartą svajota apie „Kitą kartą“, o po jo viskas apvirto „Aukštyn kojom“ ir garsiai supypsėjo „Pyp pyp“.

„Kiekvienas kalba kaip išmano, tik turi išmokt labai gerai klausyt!“ – tokiais žodžiais žiūrovą pasitinka spektaklis „Pyp pyp“. Scenoje prieš tai ramiai snūduriavę muzikos instrumentai akimirksniu atgyja ir ima pasakoti istorijas. Ryškios, vaikiškai subtilios ir tokios, apie kurias teatro durims užsivėrus yra ką pasakyti, muzikinės istorijos užburia jau nuo pirmų akordų. Vos kelios detalės ir harmoninga garsų dermė perkelia ne tik erdve, bet ir laiku.   

Spektaklyje tarsi ant balto popieriaus lapo randasi vis kitokie, vis labiau netikėti ir vieni už kitą simpatiškesni nutikimai. Spektaklio scenarijaus autoriaus ir režisieriaus Aido Giniočio sceniniai sprendimai, jo paties kurti dainų tekstai bei virtuoziškos aktorių transformacijos prikausto dėmesį ir staiga viename iš personažų žiūrovas išvysta save. Tėčiai didžiuodamiesi išpučia pilvus, mamos koketiškai suklapsi blakstienomis, o vaikai šelmiškai kojomis ne tik muša į taktą, bet ir interaktyviai veikia pačiame spektaklyje: tai atsistoję daro mankštą, tai pataria herojams, kaip elgtis būtų teisinga ir sąžininga. 

„Pyp pyp“ jau savo pavadinimu tampa aliuzija to, kas it koks saldainis suvyniota į spektaklio popierėlį. Tai skoningos, šiuolaikiškai subalansuotos melodijos, kurios pražysta kantri, regio, bliuzo ir kitais muzikinių stilių žiedais. Dainų tekstuose susipina netikėčiausi nonsenso scenarijai. Būtent šis stilius, plačiai paplitęs vaikų literatūroje, padeda į pasaulį žvelgti kūrybiškiau, suderinti iš pažiūros nesuderinamus dalykus ir naujai atrasti tai, kas buvo užmiršta. 

Pagrindinis spektaklio herojus žąsinėlis Vilis, išsikeberiojęs tiesiai iš D. Bisseto puslapių, ieško tų, kurie sapnuoja spalvotai, tų, kurie buvo užlindę už sofos, ir tų, kurie nebijo nors vieno kojos piršto iškišti iš kasdienybės. O kasdienybėj dar neatsirado nė vieno, kuris būtų pasakęs, jog klausytis yra paprasta, tačiau klausytis ir girdėti – tai du skirtingi dalykai. Tad kur išgirsti „Pyp pyp“? Ir kaip suplonėti skruzdei? Nors daug įdomiau būtų sužinoti, kaip iš savo regio stiliaus lovos išprašyti įkyrų vabalą?! Į visus klausimus atsakymus išgirsit, jei tik išmoksite labai gerai klausyt. 

Spektaklyje pypsi Judita Urnikytė, Gelminė Glemžaitė, Danas Kamarauskas, Mantas Zemleckas, Jonas Šarkus, Jurgis Marčėnas.
Scenarijaus, dainų ir jų tekstų autorius ir režisierius – Aidas Giniotis.
Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Ramunė Skrebūnaitė.