Klaipėdos dramos teatras birželio 18 ir 19 d. 18 val. kviečia į Klaipėdos Žvejų rūmus (Taikos pr. 70), kur vyks paskutinioji sezono premjera – spektaklis pagal prancūzų rašytojos Margeritos Diuras (Marguerite Duras, 1914–1996) pjesę „Savanos įlanka“ („Savannah Bay“, iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė). Spektaklio režisierius – Sigutis Jačėnas, scenoje matysime Klaipėdos dramos teatro aktorius Nijolę Sabulytę, Sigutę Gaudušytę ir Liną Lukošių. Spektaklis skiriamas Teatro metams ir dviejų damų – prancūzų rašytojos M. Diuras ir lietuvių aktorės N. Sabulytės – jubiliejams.
Šiemet visas pasaulis mini prancūzų rašytojos, „naujojo romano“ krypties atstovės, dramaturgės, scenaristės ir kino režisierės Margeritos Diuras gimimo šimtmetį.
Išskirtinė M. Diuras biografija, milžiniškas intelektualinis potencialas, nežabota aistra ir atvirumas, iš knygos į knygą keliaujanti meilės ir mirties poetika... Nieko nuostabaus, kad apie šią moterį tebekalba literatūros tyrinėtojai, kino kritikai, eiliniai skaitytojai. Ji iš tų, kuriems galima pritaikyti daugybę epitetų – neretai net prieštaraujančių vienas kitam. Arba apsiriboti vieninteliu – Margerita Diuras yra legendinė.
Bene garsiausią savo romaną „Meilužis“ M. Diuras išleido 1984 metais. Jame pasakojama apie rašytojos jaunystę, praleistą Indokinijoje. Šis romanas laimėjo prestižinę Prancūzijos Gonkūrų premiją ir buvo parduotas 1.5 milijono egzempliorių tiražu. 1992 m. „Meilužis“ buvo ekranizuotas, filmą režisavo Žanas Žakas Ano (Jean-Jacques Annaud).
Pjesę „Savanos įlanka“ M. Diuras rašė bei Paryžiaus Rond-Point teatre režisavo beveik tuo pačiu metu, kai buvo parašytas garsusis „Meilužis“. Tad nenuostabu, kad kūrinių tematika artima. Žinoma, svarbiausios temos, kaip ir visoje M. Diuras kūryboje – meilė, aistra, mirtis. Temos, kurias pati Margerita skausmingai jautė ir liudijo visu savo gyvenimu.
M. Diuras rašymo stilius novatoriškas. Tačiau priešingai nei kiti avangardinės krypties atstovai, M. Diuras nesidomėjo abstrakčia literatūros teorija, jai terūpėjo pačių žodžių galia, prisiminimai, užmarštis ir jausmai. Daugelio rašytojos kūrinių dialogų sakiniai yra tarsi nepilni – pagrįsti lengvai nuspėjamų žodžių kalboje praleidimu. Užuot aprašinėdama įvykius, rašytoja susikoncentruoja į veikėjų vidinius išgyvenimus. Meilė, ypač ankstesniuose M. Diuras romanuose, suprantama kaip išsigelbėjimas nuo betikslio gyvenimo rutinos.
