Choreografė Sakurako kviečia pažvelgti į mikro pasaulį

Festivalyje „Pėdos“ Anykščiuose įvyko šokio teatrų „Aura“ ir „Okarukas“ spektaklio „Mikro/Makro“ premjera. Tai pirmasis butō (butoh) šokio spektaklis vaikams, kviečiantis per alegorijas atrasti gamtos trapumą, jos grožį ir paslaptis, o kartu – pamąstyti apie žmogaus vietą ir laiką Žemėje. Birželį spektaklis pradės kelionę per Lietuvą.

Vaikams prakalbinti – japoniška butō estetika

„Mikro/Makro“ choreografė – Inga Fontez, meno pasaulyje geriau žinoma kaip Sakurako („vyšnių žiedų mergaitė“). Šiuo metu Prancūzijoje gyvenanti menininkė nepabūgo avangardine japoniško šokio forma prabilti į mažuosius žiūrovus, nors pati niekada iki šiol nekūrė vaikams. Pasak choreografės, vieną bemiegę naktį ją aplankė virtinė vaizdinių, kuri-uose knibždėjo įvairūs vabalai.  „Nepatingėjau atsikelti ir vaizdus aprašyti. O ryte žiūriu – spektaklio siužetas apie vabzdžių pasaulį gatavas. Tuo metu ir mano vaikui rūpėjo suprasti kaip gyvena vabzdžiai, kuo jie skiriasi, kaip veikia jų fiziniai kūnai, ir aš natūraliai panirau į šią temą“, – sako Sakurako.

„Man patinka visa, kas nelabai matoma ir nelabai aišku. Kažkam vabalai – bjaurūs, o man jie – labai gražūs, be galo įdomūs. Ir spektaklyje mes neskirstome į gražu – negražu, gera – bloga, Gamtoje patelė gali nužudyti patiną, iš kiaušinėlių išsiritę vaikai suėsti savo motiną ir nespėjusius išsilukštenti brolius, seseris, gamtoje vyksta natūrali atranka ir visi toje egzistencinėje grandinėje yra reikalingi ir svarbūs. Apie šią natūralią būtį, neaplenkiant mirties, mes kalbame šokio spektaklyje. Ir būtent vaikai tą pasakojimą priima natūraliai, emocingai ir nepaprastai gyvai“, – pasakoja choreografė Sakurako.

Spektaklis „Mikro/Makro“ yra rekomenduojamas vaikams nuo 5 metų. Ne dėl to, kad rodoma kažkas baisaus, bet todėl, kad jo vaizdiniai yra galingi ir užvaldantys. Viliaus Vilučio kurtas apšvietimas kinta nuo ryškių spalvų iki tamsos kaip voro urve. Įspūdingą Neringos Keršulytės scenografiją ir kostiumus  papildo impozantiškas Phil Von elektro-ninės muzikos garso takelis bei kinematografinės Rimo Sakalausko vaizdo projekcijos. Iš kitos pusės, pasak spektaklio kūrėjų, būtent tokio amžiaus vaikai patys aktyviai tyrinėja gamtą ir jau moka sutelkti dėmesį ties detalėmis.

Sakurako džiaugiasi, kad per vabzdžio gyvenimo metaforą pavyko įpinti į spektaklį menininkei artimos imponuojančios butō estetikos bei filosofijos. Aukščiausia profesionalių šokėjų parengtis padėjo išgauti netikėčiausias choreografines formas. „Spektaklyje stebime kaip vikšras virsta kokonu, o šis – margaspalviu drugeliu. Žmogaus gyvenimas irgi susideda iš transformacijų ir turi cikliškumą, kuriame mirtis yra neatsiejama gyvenimo dalis. Apie tai kalbėti su vaikais nėra nei paprasta, nei paranku, bet būtent jie rea-lybę priima labai natūraliai ir supratingai. Nerimavau, kaip į mirties dalyvavimą spektaklyje gali reaguoti vaikai patyrę traumą, matę ar išgyvenę karą. Buvau specialistų nuraminta, kad organiškas mūsų spektaklio pasakojimas leidžia jiems išlaisvinti užgniaužtas emocijas“, – pasakoja Sakurako.

Darbui prie nemažai fizinių iššūkių keliančio kūrinio choreografė pasirinko Kauno „Auros“ šokio teatro kolektyvą. „Man reikėjo aukščiausios prabos profesionalų. Spektaklyje jų laukė daug fizinių pajėgumų reikalaujančios užduotys, akrobatiniai triukai. „Auros“ šokėjai mane tiesiog sužavėjo. Kalbėjome viena kalba, supratome vieni kitus iš pusės žodžio. Vos prade-du galvoti, kaip padaryti tą ar aną, jie man jau siūlo sprendimus. Nebuvo jokių neįmanoma, sunku – tik imam, ir darom. Labai entuziastingi, smalsūs, ištvermingi šokėjai. Su jais greitai atradome visus raktus kaip per judesius ir juos lydinčius vaizdinius atrakinti žmogiška akimi vos matomą mikro pasaulį, – džiaugiasi choreografė.

Pajusti mažų sutvėrimų svarbą

Spektaklis „Mikro/Makro“ – patrauklus ir įtraukus, kupinas gražių vaizdinių, puoselėja su-sidomėjimą ir meilę gamtai. Čia mažytės detalės tampa dideliais atradimais, o judesys atskleidžia gyvybės paslaptis. Pažįstami vabzdžiai staiga išdidėja — visa, kas mikro, akimirksniu virsta makro. Vos prasiskleidus scenos uždangai, prieš akis atsiveria paslapčių ir įdomybių kupina jų visata.

Į mikro pasaulį kūrėjai žvelgia žaisdami, per galingą didinamąjį stiklą. Kokio dydžio yra skruzdėliukas?  Plika akimi neištyrinėsi kojyčių, pilvelio, antenų. O spektaklio scenoje jis gigantiškas – sudarytas net iš trijų šokėjų.  Iš Rimo Sakalausko kurtų vaizdo projekcijų veiksmą stebi ar pagalbos ranką apvirtusiam vabaliukui ištiesia nebylus protagonistas – vaikas. Visa tai žiūrovams suteikia dar aiškesnį mastelio suvokimą.

„Kūriau įvairius spektaklius – ir provokatyvius, ir politiškai angažuotus, bet manau, kad esminė tema, apie kurią būtina ir prasminga kalbėti šiandien – tai ekologija, klimato kaita ir mūsų planeta. Mes, žmonija, jau esame jai sukėlę progresuojantį vėžį ir jei šioje stadijoje nesiimsime radikalių gydymo priemonių, drauge su ja sunaikinsime patys save. Kalbėjimas apie ekologiją, rūpesčio gamtai puoselėjimas bei vaikų edukacija šia tema yra svarbiausias dalykas.

Tikimės, kad mūsų pasakojimas padės vaikams pajusti mažų sutvėrimų svarbą. Atrodo, ką čia tas užmuštas uodas ar kažkoks mikroskopinis vabalėlis.  Bet šių mažiausiųjų vabzdžių išnykimas reikštų visų augalų, paukščių ir galiausiai žmonių išnykimą. Iš tiesų jie yra labai svarbūs. Mes kviečiame atrasti mikro pasaulį, kuris yra mūsų makro pasaulio pamatas“, – sako spektaklio režisierė Sakurako.

Birželio 6 d. spektaklis „Mikro/Makro“ įsilies į festivalį „Myliu Palangą“ ir džiugins žiūrovus Senojoje gimnazijoje, birželio 10 d.  bus pristatytas Kauno kino centre „Romuva“ , o rugsėjo 6 d. paženklins naujų mokslo metų pradžią „Menų spaustuvėje“, Vilniuje. 

Spektaklio sukūrimą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Apie choreografę

Vizualių menų kūrėja, šokėja, režisierė-choreografė ir butō šokio meistrė Sakurako (g. 1975) kuria spektaklius, balansuojančius tarp performansų meno, teatro ir šiuolaikinio šo-kio.

Sakurako baigė Amsterdamo Gerrito Rietveldo akademiją. Savitą braižą ji atrado kurdama įvietintas instaliacijas bei intervencijas. Pradėjusi aktyviai kurti performansus, Sakurako toliau mokėsi Nō teatro ir kitų tradicinių Rytų kovos ir scenos menų bei butō šokio Japonijoje.

2017 m. drauge su prancūzų menininku Phil Von Lietuvoje įkūrė šokio teatrą „Okarukas“.  Choreografės sukurti spektakliai rodyti Belgijoje, Italijoje, Japonijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Ukrainoje ir t.t. 

Sakurako turi pedagoginį išsilavinmą, moko kalbų bei veda butō seminarus tiek Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tiek visame pasaulyje bei veda kūrybines dirbtuves įvairaus amžiaus žmonėms ir vaikams.