Pareiškimas

Sausio 5 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tinklalapyje paskelbtas KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnale figūruojančių pavardžių sąrašas akivaizdžiai patvirtino, kad LR Seimo 2010 m. priimtas LGGRTC įstatymo papildymo įstatymas, įpareigojantis šią instituciją viešinti tokio pobūdžio dokumentus, prasilenkia su žmogaus teisėmis ir pavojingai skaldo visuomenę. Ar, praėjus beveik trims dešimtmečiams nuo okupacinio režimo žlugimo, šis įstatymas padeda telkti visuomenę, ar atvirkščiai, dar kartą ją supriešina, žadindamas atavistines aistras? O gal tai patogus politinės manipuliacijos instrumentas, nukreipiantis dėmesį nuo aktualių ir neišspręstų problemų?

Ką ir kalbėti apie etinį tokio viešinimo aspektą, apie jau mirusius ir negalinčius apsiginti asmenis, apie žinomus žmones, talentingus menininkus, kurių atminimas apjuodintas nesant tam pakankamo pagrindo. Tamsus šešėlis mestas net ant Jo eminencijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus, kuris – gal užmiršome? – buvo ryškiausias Lietuvos kovos už laisvę įsikūnijimas.

Liustracijos įstatyme esama ciniško pasikėsinimo į asmens privatumą, – jis apsaugo nuo viešinimo tuos, kurie patys prisipažino bendradarbiavę su KGB. Tai yra tuos, kurie tikrai turėjo pagrindo būgštauti. Visus kitus, kurių pavardės minimos KGB dokumentuose (istorikams nuolat kartojant, kad jie nėra patikimi), atiduodant viešosios nuomonės teismui. Sausio 5-osios LGGRTC pažymoje nurodoma, kad paviešintas sąrašas turi būti vertinamas kritiškai: „1990–1991 m. daug KGB dokumentų buvo sunaikinta arba išvežta į Rusiją, tarp jų ir KGB agentų asmens bei darbo bylos, kurios būtų tiesiausias ir patikimiausias kelias išsiaiškinant agentų veiklą.“

Be abejo, visuomenė turi teisę gauti visą informaciją, tačiau ji privalo būti grindžiama nuodugniai patikrintais faktais. Netiesioginio šaltinio – registracijos žurnalo – paviešinimas veikiau primena ne objektyvų istorijos tyrimą, o sąmoningą politinės valios aktą.

Skaudu, kad kūrėjai buvo verčiami eiti į kompromisus su savo sąžine. Dar skaudžiau, kad galimai niekuo nenusikaltusių asmenų vardai vis dar pasitelkiami ideologinėms spekuliacijoms valstybės šimtmetį mininčioje demokratinėje Lietuvoje. Raginame Lietuvos Respublikos Seimą kuo greičiau ištaisyti šią padėtį jam suteikta įstatymų leidybos teise.