Vilniuje – „Rhapsody for the Bibas Family“ pasaulinė premjera

Po 2023 metų spalio 7-osios pasaulis pasikeitė. Tie, kurie sekė po „Hamas“ teroristinio išpuolio Izraelyje prasidėjusius įvykius, tikriausiai prisimena du raudonplaukius broliukus – ketverių metų Arielį ir vos devynių mėnesių Kfirą Bibas. Jų sugrįžimo iš Gazos nelaisvės su nerimu ir viltimi laukė ne tik Izraelis, bet ir žmonės visame pasaulyje. Deja, berniukai negrįžo. Negrįžo ir jų mama Širi. Į Izraelį buvo parvežti jų palaikai. Gyvas liko tik berniukų tėtis Jardenas.

 

Sunku įsivaizduoti skausmą, kurį Jardenas išgyvena iki šiol. Žmogus, per vieną dieną netekęs žmonos ir dviejų mažamečių sūnų, turi iš naujo mokytis gyventi su netektimi, kurios neįmanoma išmatuoti žodžiais.

 

Jau trečius metus vykstantis „Vilnius Shalom Festival“ siekia pagerbti spalio 7-osios aukų atminimą ir per muziką kalbėti apie atmintį, žmogiškąjį orumą, netektį ir viltį. Šių metų festivalio uždarymo koncertas vyks spalio 7 dieną, minint trečiąsias 2023 metų spalio 7-osios teroristinio išpuolio metines. Specialią programą pristatys būtent šiai progai suburtas tarptautinis „October Jazz Ensemble“, vienijantis muzikantus ir kompozitorius iš 11 šalių.

 

LVSO koncertų salėje skambės žinomų žydiškų dainų džiazinės interpretacijos bei specialiai šiam vakarui sukurtų kūrinių pasaulinės premjeros.

 

Vienas svarbiausių koncerto akcentų – šveicarų kompozitoriaus Emanuelio Šmito (Emanuel Schmidt) kūrinio „Rhapsody for the Bibas Family“ pasaulinė premjera. Kūrinys, skirtas pagerbti Bibas šeimą, pasakoja apie Jardeną, Širi, Arielį ir Kfirą, jų gyvenimą, meilę, netektį ir skausmingą išgyvenimą po tragedijos.

 

Apie šio išskirtinio kūrinio atsiradimą, Bibas šeimos istoriją ir tai, kaip kompozitorius muzikos kalba siekia perteikti vieną skaudžiausių pastarųjų metų istorijų, kalbiname jo autorių Emanuelį Šmitą. Koncerte jis pasirodys ir kaip atlikėjas – gros gitara bei rečiau koncertinėje praktikoje sutinkama baritonine gitara.

 

Emanueli, šiais metais pasirodysite baigiamajame „Vilnius Shalom Festival“ koncerte. Ką Jums reiškia būti tarptautinio „October Jazz Ensemble“ dalimi ir dalyvauti koncerte, skirtame spalio 7-osios aukų atminimui?

 

Kai pirmą kartą gavau galimybę kandidatuoti į vietą ansamblyje, jaučiau didžiulį susijaudinimą. O kai buvau atrinktas, iš karto pajutau labai stiprų privilegijos ir prasmės jausmą. Norėjau, kad mano indėlis būtų kuo prasmingesnis, nes labai atidžiai sekiau 2023 metų spalio 7-osios įvykius ir viską, kas vyko po jų.

 

Šiai progai sukūrėte „Rhapsody for the Bibas Family“. Kas Jus įkvėpė parašyti šį kūrinį ir kodėl nusprendėte jį dedikuoti būtent Bibas šeimai?

 

Mane labai stipriai palietė Jardeno, Širi, Arielio ir Kfiro istorija bei skirtingi jų likimai. Daug domėjausi šia tema, diskutavau apie ją su kitais žmonėmis ir žiūrėjau vaizdo įrašus apie Bibas šeimą.

 

Bibas šeimos istorija sujaudino milijonus žmonių visame pasaulyje. Kaip jums, kaip kompozitoriui, pavyko prieiti prie tokios emociškai sunkios temos, kartu išlaikant pagarbą šios šeimos atminimui?

 

Stengiausi įsivaizduoti tikėtiną įvykių eigą, remdamasis savo atliktais tyrimais. Taip pat leidau savo paties emocijoms formuoti mano kūrybinį požiūrį. Jau anksčiau buvau sukūręs orkestrinį kūrinį apie Holokaustą, todėl buvau susipažinęs su tam tikrais žydų muzikos bruožais. Tačiau man taip pat buvo labai svarbu, kad kūrinys būtų persmelktas žydų sakralinių tradicijų, tokių, kaip malda „Šma Izrael“ ir micva „Kiddush HaShem“. Kartu nuo pat pradžių norėjau perteikti žydų kultūros gyvybingumą ir jos meilę gyvenimui.

 

Širi Bibas ir du jos mažamečiai sūnūs – Arielis ir Kfiras – tapo nekaltų gyvybių, prarastų spalio 7-ąją ir po jos sekusių įvykių metu, simboliais. Jardenas išgyveno. Kaip ši išskirtinė šeimos istorija paveikė emocinę Jūsų kūrinio kelionę?

 

Manau, kad jų tragedijos neįmanoma tinkamai paaiškinti, taip pat žinau, kad tam tikra prasme jų istorija atsikartojo daugelio kitų nužudytų šeimų likimuose. Mane, vedamą užuojautos, labiausiai domino tai, kad Jardenas išgyveno, tačiau neteko pačių artimiausių žmonių – tų, kurie jo gyvenimui suteikė didžiausią prasmę. Todėl norėjau subtiliai perteikti žmogaus sugrįžimą į tam tikrą tuštumą. Kūrinio pabaigoje norėjau jį muzikaliai padrąsinti, nors tai buvo labai sudėtinga užduotis. Tą patį jausmą paliečiau ir kūrinio dalyje, pavadintoje „Rachelės rauda“, nes Rachelė „nesileido paguodžiama, nes jos vaikų nebebuvo“.

 

Žiūrėjau interviu su Jardenu ir susidariau įspūdį, kad Širi jo gyvenime buvo tarsi saulės šviesa, daina, juokas, meilė – visa, kas gražu. Trečiojoje kūrinio dalyje stengiausi ją taip ir pavaizduoti – melodija, primenančia giedantį paukštį.

 

Tiek Arielio, tiek Kfiro vardai reiškia „liūto jauniklį“, ir abu sūnūs Jardenui reiškė labai daug. Manau, kad jie jį pakeitė – iš vyro pavertė tėvu, o tai buvo savotiška dvasinė patirtis. Abu berniukai taip pat turėjo nuostabius rausvus plaukus, kurie tam tikra prasme padarė šios šeimos tragediją dar labiau matomą visame pasaulyje – esu matęs Arielio ir Kfiro plakatus ant pastatų sienų Paryžiuje. Iš vaizdo įrašų taip pat buvo akivaizdu, kad Arielis labai mylėjo Kfirą ir apkabino jį nuo pat jo gimimo akimirkos. Be to, Arieliui labai patiko bėgioti vilkint Betmeno kostiumą.

 

Ar galėtumėte papasakoti apie šio kūrinio muzikinę kalbą? Ar yra tam tikrų temų, motyvų ar muzikinių simbolių, į kuriuos klausytojai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį?

 

Nuo pat pradžių mano tikslas buvo papasakoti šios šeimos istoriją, nesumenkinant jos kančios. Tikiu, kad kančia yra esminė ir universali žmogaus patirties dalis, skatinanti mus ieškoti Dievo. Taip pat man prasminga kurti programinę muziką, todėl nemažai laiko skyriau romantizmo, impresionizmo, ekspresionizmo, serializmo ir džiazo studijoms. Norėjau kiekvienam šeimos nariui bent kartą suteikti savitą melodinę temą. Galiausiai man buvo svarbu pagarbiai perteikti tam tikras šventas žydų apeigas ir Šventojo Rašto tekstus.

 

I dalis pasižymi funk stiliaus šventiškos turgavietės nuotaika, perteikiančia meilę gyvenimui, bendruomenei ir šventei, kuria persmelkta yra žydų kultūra.

 

II dalis skirta Širi tėvams – Yossi ir Margit Silbermanams, kurie į Izraelio Nir Ozo kibucą emigravo iš Argentinos. Sukūriau tango a-moll tonacijoje, o melodijoje panaudojau intervalą nuo A iki G♯, simbolizuojantį cheminį sidabro simbolį Ag (silver), slypintį tiek jų pavardėje, tiek kilmės šalyje.

 

III dalis, kurioje pristatomos Jardeno, Širi, Arielio ir Kfiro melodijos, prasideda fryginiu duduko motyvu, skirtu priminti Jardeno kilmę iš Jemeno. Kadangi Jardenas yra profesionalus suvirintojas, į kūrinį įkomponavau suvirinimo garsą. Vėliau įsijungia Širi fleitos tema, suteikdama Jardeno temai šviesos, o pabaigoje fortepijonas subtiliai užsimena apie Betmeno melodiją, skirtą berniukams.

 

IV dalis, lopšinė Arieliui ir Kfirui, užbaigia pirmąją rapsodijos atkarpą. Tai itin paprastas baritoninės gitaros solo motyvas – nusileidžia naktis, o bendruomenė užmiega.

 

V dalis vaizduoja teroristinį išpuolį prieš Nir Ozo kibucą. Muzikiniu požiūriu jis perteikiamas serialistinėmis struktūromis, kurios skamba kampuotai, disonansiškai ir žeidžia klausytojo ausį. Kurdamas šią dalį panaudojau visas dvylika oktavos natų, nė vienos jų nekartodamas, kol nebuvo panaudotos visos (kaip ir reikalauja serializmo principai), o intervalus sudėliojau taip, kad jie būtų tik sumažintos kvintos arba mažosios nonos (♭9), laikomos vienais disonansiškiausių intervalų.

 

VI dalis vaizduoja šeimos deportaciją. Jie buvo atskirti jau pačioje išvežimo pradžioje, todėl melodija kupina ilgesio ir nevilties, o žemi, beveik nejuntami garsai kuria grėsmingą atmosferą.

 

VII dalis – tai a cappella atliekamas tekstas iš Jeremijo pranašystės 31 skyriaus 15 eilutės:

 

Taip sako Viešpats: „Ramoje girdėti dejavimai ir graudūs verksmai. Tai Rachelė verkia savo vaikų ir nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra.“

 

VIII dalis – savotiška instrumentinė giesmė, kurioje artėjanti Širi, Arielio ir Kfiro mirtis įvardijama kaip „Kiddush HaShem” – Dievo Vardo pašventinimas, judaizme siejamas su kankinyste.

 

IX dalis – tai a cappella atliekama garsiausia žydų malda „Šma Izrael“. Ji randama Pakartoto Įstatymo knygos 6 skyriaus 4 eilutėje, tačiau būtent šiais žodžiais Jėzus atsakė į klausimą, koks yra didžiausias įsakymas. Istoriškai ši malda yra dažniausiai ištariama paskutinė žydų malda gyvenime.

 

„Šma Izrael, Adonai Eloheinu, Adonai Echad!“

„Klausyk, Izraeli: Viešpats yra mūsų Dievas, Viešpats yra vienas!“

 

X dalis vaizduoja Jardeno Bibas sugrįžimą į Izraelį po jo išlaisvinimo. Fortepijono melodijoje juntama vienatvė – ji pereina per visas dvylika natų, tačiau tvarkingai, priešingai nei serialistinė muzika, vaizdavusi išpuolį. Tai simbolizuoja vidinę transformaciją, kurios Jardenui reikia, kad galėtų gyventi toliau. Šią dalį užbaigia violončelės solo.

 

XI dalis užbaigia rapsodiją Gospel muziką primenančia nuotaika. Gospel muzika savo esme niekada nėra vien lengvabūdiška, nes jos ištakos taip pat glūdi didžiulėje kančioje. Tačiau joje visuomet skamba vilties spindulys.

 

Muzika dažnai perteikia tai, ko žodžiai negali išreikšti. Kokių išgyvenimų jūs tikitės - kokias emocijas ar kokią žinią žiūrovai patirs klausydamiesi Rapsodiją, skirtą Bibas šeimai?

 

Kiekvienas klausytojas į koncertą atsineša savo patirtį ir žinias, todėl kiekvienas į muziką reaguos savaip. Didžioji kūrinio dalis yra instrumentinė, nors maždaug pusėje dalių ją papildo garsovaizdžiai. Negaliu tikėtis, kad kiekvienas klausytojas išgirs tai, ką girdžiu aš, ar pajus tai, ką jaučiau gilindamasis į Bibas šeimą ištikusią tragediją. Tačiau tikiuosi, kad žmonės išgyvens visą emocinę kelionę – ramybę, meilę ir šeimos bei bendruomenės laimę, po jų – sekančią neišreiškiamą siaubo patirtį, gilią gedulo būseną ir galiausiai – vilties spindulį kūrinio pabaigoje.

 

Ar manote, kad kompozitoriai turi atsakomybę savo kūryba reaguoti į mūsų laikų tragedijas? Kodėl?

 

Manau, kad kiekvienas menininkas pats pasirenka, ko siekia savo kūryba. Vieni kuria dėl šlovės, kiti – abstraktų meną, dar kiti kuria vedami noro maištauti prieš nusistovėjusią socialinę, kultūrinę ar kūrybinę tvarką. Laisvoje visuomenėje kiekvienas menininkas gali kurti dėl tokių tikslų, kokius pats laiko prasmingais. Vis dėlto kūrybos rezultatas dažnai atspindi autoriaus intencijas, o kartais ir jo pasaulėžiūrą. Mano judėjiškoji-krikščioniškoji pasaulėžiūra beveik visada lemia, kokią prasmę ir kokias vertybes noriu perteikti savo kompozicijose, net jei jos yra vien instrumentinės.

 

Ar manote, kad muzika gali išsaugoti šeimos atminimą taip, kaip to niekada negalėtų padaryti istorijos knygos? Kodėl?

 

Tai, ar Bibas šeimos kančia išliks žmonių atmintyje per muziką, tam tikra prasme priklauso nuo to, kaip visuomenė priima ir klausosi muzikos, taip pat nuo žmonių domėjimosi 2023 metų spalio 7-osios įvykiais ir jų požiūrio į juos. Todėl manau, kad veiksmingiausias būtų daugiaterpis (multimedinis) požiūris. Vienintelis instrumentinės muzikos pranašumas prieš rašytinį tekstą yra jos gebėjimas perteikti ir pažadinti emocijas. Tačiau jei Jardenas Bibas parašytų knygą, ji, mano nuomone, būtų daug svarbesnė už mano sukurtą muzikinę kompoziciją.

 

Ką norėtumėte, kad Lietuvos klausytojai prisimintų išgirdę Rapsodiją, skirtą Bibas šeimai?

 

Norėčiau paskatinti klausytojus prisiminti Yossi, Margit, Širi, Arielį ir Kfirą kaip nuostabius žmones, tapusius nesuvokiamų nusikaltėlių aukomis. Taip pat norėčiau, kad klausytojai darytų viską, kas tik įmanoma, jog niekada daugiau nieko panašaus nepasikartotų. Ir norėčiau, kad jie palaikytų Jardeno Bibas sveikimo kelią – malda ar bet kokiu kitu įmanomu būdu. Jei klausytojai padarys visa tai, o mano muziką pamirš, man tai visiškai netrukdys.

 

Jei vieną dieną Jardenas Bibas sėdėtų salėje klausydamasis Jūsų sukurtos „Rhapsody for the Bibas family“, ką tikėtumėtės, kad jis pajustų nuskambėjus paskutinei natai?

 

Tikiuosi, kad jis pajustų, jog aš ir visi kiti muzikantai jį nuoširdžiai gerbiame ir kad mūsų širdys plyšta dėl jo ir dėl visko, ką jam teko išgyventi.

 

Dėkojame už pokalbį.

 

„Vilnius Shalom Festival“ uždarymo koncertas įvyks spalio 7 dieną LVSO koncertų salėje. Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Geros valios fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, Izraelio-Lietuvos prekybos rūmai, Izraelio ambasada Lietuvoje, Vokietijos ambasada Lietuvoje, Lenkijos institutas Vilniuje, Tautinių mažumų departamentas prie LRV, Wix.com, Knygos.lt, Park Inn by Radisson Vilnius Airport, Asociacija LATGA ir privatūs rėmėjai. Projekto partneriai: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Vilniaus žydų viešoji biblioteka ir Crescendo International. Daugiau informacijos apie festivalį: www.shalom.lt