Artėja IV respublikinis jaunųjų dainininkų konkursas, skirtas Valentino Adamkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti
Lietuvos vokalo kultūros tradicija gyvuoja įvairiais būdais, vienas jų – jaunosios kartos ugdymo procese skatinti pažinti mūsų dainavimo meno istoriją. Būtent šį – atminties pažinimo ir jos tęstinumo matmenį - puoselėja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kasmet rengiami respublikiniai jaunųjų dainininkų konkursai, kurie motyvuoja ir profesinį ryžtą, augimą, patirtį. Šįmet – jau ketvirtasis – toks konkursas bus skirtas operos solisto ir pedagogo Valentino Adamkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Dera priminti, jog I-asis konkursas buvo skirtas scenos legendos Kipro Petrausko atminimui, II-asis – dainininkei, vokalo pedagogei ir režisierei Vladai Mikštaitei pagerbti, III-asis – garbingo mecosoprano Birutės Almonaitytės jubiliejui. Tokiu būdu jaunieji atlikėjai ne tik išpildo konkurso reikalavimus, pristato profesinius, meninius gebėjimus, bet ir susipažįsta su Lietuvos profesionalaus dainavimo istorija bei ją kūrusiomis iškiliausiomis asmenybėmis.
Konkurso iniciatorė ir organizatorė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros vedėja prof. Asta Krikščiūnaitė, nuosekliai telkianti jaunųjų dainininkų bendruomenę ir puoselėjanti jų ryžtą ir pasitikėjimą. Per kelerius metus konkursas tapo svarbia dainavimą pamilusių susitikimo erdve, mat jame dalyvauja muzikos ir meno mokyklų bei konservatorijų moksleiviai iš įvairių Lietuvos miestų. Štai A grupėje rungiasi 7-9 klasių moksleiviai, o B grupėje 10-12 klasių moksleiviai. Svarbi konkurso programos reikalavimų dalis – harmonizuota lietuvių liaudies daina arba originalus lietuvių kompozitoriaus kūrinys, skatinantis jaunuosius atlikėjus ir jų pedagogus repertuarą formuoti neapeinant šios muzikos srities.
Kaip sakyta, šių metų konkursas skirtas Valentino Adamkevičiaus 100-ioms gimimo metinėms, betgi jis sutampa ir su 50-osioms dainininko mirties metinėms. Adamkevičiaus, pirmiausia, būta tikro scenos džentelmeno, dainininko, beatodairiškai atsidavusio savo profesijai, kaip reta sąžiningo, kilnaus ir doro menininko, niekada nesivaikiusio šlovės. Vėliau jis nekart bus įvardytas kaip labai muzikalus, turintis gražų, stiprų ir išlavintą balsą solistas. Ko gero keletos vaidmenų būtų užtekę, kad ligi mūsų laikų išliktų Adamkevičiaus legenda.
Jo balsas atsiskleidė dar būnant septyniolikos, o dainininko profesija iškart taip įtraukė, kad nuo jos nesulaikė net tėvo pasipriešinimas. Adamkevičiaus pedagogais laikytini Jonas Būtėnas, Aleksandras Kačanauskas, Kipras Petrauskas (pas kurį Adamkevičius baigė studijas), betgi ir dirigentas Mykolas Bukša, pakvietęs teatre jį rengti debiutinius vaidmenis – Don Chozė ir Turidu. Adamkevičius buvo apdovanotas daugeliu scenos žmogui svarbių savybių - retu lyriniu dramatiniu tenoru, puikia scenine išvaizda, darbštumu, taip pat ypatingu švelnumu ir emocionalumu. Per neilgą gyvenimą - 50 nugyventų metų ir 30 metų scenoje - Adamkevičius sukūrė per 50 vaidmenų, buvo sukaupęs gausų kamerinės muzikos repertuarą. Pats Adamkevičius sakė: „Mano poilsis ir laisvalaikis – tai operų klavyrai, plokštelės, dailės albumai, turistinės kelionės. Visą gyvenimą skubu: nuo kūrinio prie vaidmens, nuo spektaklio prie koncerto.“ Staiga nutrūkęs gyvenimas lėmė, kad dar daug planų liko neįgyvendintų – nebaigta plokštelė, neparašyti atsiminimai, nepastatyti spektakliai (svajota ir apie režisūrą). Tačiau nugyventų metų pakako, kad išsipildytų esminis Adamkevičiaus pašaukimas - dainuoti. Kaip apie Adamkevičių monografijoje rašė muzikologė, operos meno tyrinėtoja Jūratė Vyliūtė: „[jis buvo] vienas iš tos nedidelės saujelės vokalo eruditų, kurie formuoja šiuolaikinį vokalo meną. Jų visada trūksta operos teatruose“.
Jau tradiciniu tapęs IV respublikinis jaunųjų dainininkų konkursas, skirtas Valentino Adamkevičiaus 100 – ųjų gimimo metinių atminimui, vyks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius), 2026 m. kovo 14 d., 11 val.
