„Čiurlioniada“ prasideda: atidarymo koncerte – pianistai Jinhyung Park ir Simonas Poška

Vilniaus rotušės scenoje rugsėjo 21 d. prasidės koncertų ciklas „Čiurlioniada“, skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Fortepijono ir vargonų muzikos vakarų metu pasirodys Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatai, dalyviai, komisijos nariai bei kviestiniai svečiai. Pirmojo koncerto metu į sceną žengs IX tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai – Jinhyungas Parkas ir Simonas Poška. Interviu metu atlikėjai pasakoja apie savo įspūdžius po pergalės konkurse, atradimus interpretuojant Čiurlionio kūrybą bei dalijasi mintimis, ko palinkėtų kompozitoriui jo jubiliejaus proga.

Simonai, Vilniaus rotušės scenoje kartu su Jinhyung Parku, su kuriuo ne tik studijuojate toje pačioje Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete, bet ir 2023 m. tapote IX tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatais. Kuo šis laimėjimas buvo svarbus jūsų profesiniame kelyje?

Simonas Poška: Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų konkursas yra neabejotinai svarbi Lietuvos klasikinės muzikos pasaulio dalis – tai itin matomas įvykis, kuris sulaukia dėmesio ne tik iš kolegų muzikų ar muzikos mylėtojų, bet ir iš pagrindinių Lietuvos koncertų salių organizatorių. Būtent po šio konkurso esu reguliariai kviečiamas pasirodyti Lietuvoje, o koncertų organizatoriai mano pristatymą pradeda paminėdami būtent šį laimėjimą.

Nors studijuojate Vokietijoje, dažnai koncertuojate užsienyje, tačiau, kaip sakote ir pats, jus neretai galime išgirsti ir Lietuvos koncertų salėse. Kuo skiriasi Lietuvos ir užsienio klausytojai? Kam grodamas įsipareigojate labiau?

S. P.: Save ir klausytojus gerbiantis muzikas visiems koncertams ruošiasi vienodai atsakingai. Ir Lietuvoje, ir užsienyje pasitaiko kuo įvairiausių publikų, tačiau Lietuvoje, ypač Vilniuje, tarp žiūrovų sutinku ilgamečius vaikystės draugus, mokytojus, kolegas ir svarbiausia – artimuosius, o tai kiekvieną pasirodymą gimtojoje šalyje paverčia dar brangesniu.

Po pergalės IX tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų konkurse Lietuvoje lankysitės jau ketvirtą kartą. Kokį įspūdį paliko ši šalis?

Jinhyungas Parkas: Lietuva mano atmintyje išliko kaip nuostabi šalis. Čia žmonės buvo labai malonūs, o maistas – itin skanus. Šio koncertinio turo metu būtinai sugrįšiu į lietuviškų tradicinių patiekalų restoraną, esantį netoli Filharmonijos rūmų (juokiasi).  

Šiame konkurse pelnėte ir specialųjį prizą už geriausią M. K. Čiurlionio Fugos b–moll atlikimą. Kas padėjo perprasti šio kompozitoriaus kūrybą, kokie atradimai šiame procese lydėjo?

J. P.: Šią fugą galima vadinti giliai prasmingu kūriniu tiek techniniu, tiek emociniu požiūriu. Lyginant su kitais Čiurlionio kūriniais, kuriuos esu atlikęs, šiame kūrinyje labiau išryškėja ne melodikos, o polifonijos grožis. Prisimenu, jog repetuodamas šį kūrinį stengiausi kurti vieną didelę nenutrūkstamą tėkmę.

Kurie Čiurlionio kūriniai Jums yra artimiausi ar labiausiai patinka?

J. P.: Iš daugybės Čiurlionio kūrinių labiausiai mėgstu jo preliudus. Nors tai trumpi, vidutiniškai 3–4 minučių trukmės kūriniai, kiekviename atsiskleidžia savitas kompozitoriaus harmonijos pojūtis ir nuostabios melodijos. Tikiuosi, kad pasirodymo Vilniaus rotušėje metu daugelis galės pajusti tą grožį.

Šiemet 150-ties metų jubiliejų mini ne tik Čiurlionis, bet ir Mauriceʼas Ravelis, abiejų kompozitorių muziką girdėsime ir šiame koncerte. Kokius panašumus ir skirtumus įžvelgiate jų kūryboje?

J. P.: Nors Čiurlionis ir Ravelis gyveno tuo pačiu laikotarpiu, manau, kad jų muzika stipriai kontrastuoja. Jei apie Ravelį sakoma, kad jis atvėrė duris neoklasicizmui, tai Čiurlionį būtų galima laikyti vienu iš paskutiniųjų romantizmo atstovų. Susitelkimas į šį skirtumą suteiks labai įdomią patirtį.

Savo programos dalyje, kurią atliksite ne tik Vilniaus rotušėje, bet ir rugsėjo 22 d. Rietavo kultūros centre, pasirinkote derinti romantikų Ferenco Liszto, Maurice’o Ravelio, taip pat Čiurlionio ir Olivier Messiaeno kūrybą. Kas inspiravo pasirinkti būtent tokią programą?

S. P.: Šie kompozitoriai yra mano ilgamečiai bendražygiai – praktiškai visuose mano pastarųjų metų soliniuose koncertuose galima išgirsti šių autorių kūrinių. Tai – simbolistinė, vaizdinga ir dvasiškai įkrauta muzika, per kurią galiu asmeniškai ir betarpiškai kalbėtis su publika, atskleisti jautriausius išgyvenimus ir perduoti beribę šių genialių kompozitorių energiją. Žinoma, šie metai – jubiliejiniai Čiurlioniui, tad jo kūryba užims svarbią vietą mano programoje. Šalia žymiųjų „Trijų pjesių viena tema“ suskambės ir rečiau atliekami Čiurlionio kūriniai, kaip vėlyvojo laikotarpio variacijos „Sefaa esec“ ir „Besacas“.

Ko palinkėtumėte M. K. Čiurlioniui jo gimtadienio proga bei visiems, besižavintiems jo kūryba?

S. P.: Jei Čiurlionis šiuo metu būtų tarp mūsų, palinkėčiau, kad jis gyvai išgirstų kuo daugiau savo kūrinių atlikimų (kaip žinia, daugelio savo stambesnės formos kūrinių kompozitorius gyvai taip ir nebeišgirdo), pamatytų kuo daugiau savo darbų parodų ir apskritai išvystų, kaip tvirtai jo pradėtu keliu žingsniuoja lietuviškasis menas. Būtent šio kelio palinkėčiau nepamiršti visiems lietuviams, nes kas ten žino, kaip be Čiurlionio dabar atrodytų lietuviškoji kultūra. 

Ačiū už pokalbį.