Muzika
Vasario 2–7 dienomis Vilniaus garsinė erdvė atjaunėjo, joje smalsumą žadino kūrybingai ieškomos ateities muzikos gausmas. Vyko tarptautinis šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos festivalis-dirbtuvės „ContemPLAY“, aktyviai įsiterpiantis tarp jau egzistuojančių šiuolaikinės muzikos, džiazo festivalių ir suteikiantis platformą gyvybingam šiuolaikinės muzikos, improvizacijos, kūrybinių paieškų vyksmui. Festivalio rengėjai – Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), Šiuolaikinės muzikos atlikimo ir improvizacijos studijų programa, Muzikos inovacijų studijų centras, „LENsemble“ (Lietuvos ansamblių tinklas) ir „Improdimensija“.
„Festivalį-kūrybines dirbtuves „ContemPLAY“ LMTA organizuoja trečius metus. Iniciatyva prasidėjo tradiciškai – nuo tarptautinio bendradarbiavimo su partnerinėmis mokyklomis Antverpene (Belgija) ir Porte (Portugalija) Europos operos akademijos tinkle. Šio tinklo savitumas – kiekvienas partneris turėjo tinklui pasiūlyti specifinį studijų modulį, į kurį atvykti dalinėms studijoms galėtų tinklo partnerinių mokyklų studentai“, – pasakojo LMTA Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Rima Rimšaitė.
Baltai pavydėdamas klausausi tarptautinių studijų programų koordinatorės pasakojimų apie aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo pradmenis ir tolesnius žingsnius Lietuvoje plėtojant savitą jaunų muzikos kūrėjų centrą, kuriame bandoma ieškoti kelių į naujos muzikos erdves. Prisiminiau aną laiką, kai trijų respublikų muzikos problemas vadinamojo Pabaltijo muzikologų konferencijoje 1981-aisiais svarstęs estas Eino Tambergas apgailestavo, kad „per daug atitrūkstama nuo pasaulinės muzikinės kultūros konteksto“. Laisvė atvėrė Lietuvai pasaulį.
Per keletą metų susiformavo „ContemPLAY“ intensyvūs kursai ir jų pagrindu šiuolaikinės bei improvizacinės muzikos festivalis. Visa tai tapo pretekstu tolesniam glaudžiam aukštųjų muzikos mokyklų bendradarbiavimui. Manoma, kad nuo 2025 m. pradės veikti jungtinė magistro studijų programa RESONO (angl. International Joint Master in Collaborative Music Creation & Performance), integruotas studijų tarptautiškumas. LMTA vardas, ryškiai skambantis Europos aukštosiose muzikos mokyklose ir jaunų kompozitorių forumuose, – iki šiol muzikos bendruomenėje galbūt sunkiai įsivaizduojamas faktas. Europos Sąjungos finansuojama programa leis į Lietuvą kviesti studentus iš Europos ir kitų pasaulio šalių. Pagal šią programą studentai kiekvieną semestrą persikels į kitą partnerinę instituciją. Baigiamąjį magistro egzaminą jie laikys toje institucijoje, kurioje pradėjo studijas.
Susidomėjimas šiomis trumpalaikėmis kūrybinėmis studijomis, festivaliu-dirbtuvėmis – didžiulis. Plečiasi partnerių, norinčių siųsti studentus, ratas. Šiais metais darbingame „ContemPLAY“ forume dalyvavo kompozitoriai dėstytojai ir studentai iš Manheimo muzikos ir vaizduojamojo meno akademijos, Dresdeno muzikos akademijos, Mastrichto konservatorijos, Antverpeno karališkosios konservatorijos, Estijos muzikos ir teatro akademijos, Trondheimo technologijos ir gamtos mokslų universiteto, Dublino karališkosios muzikos akademijos, Orhuso karališkosios muzikos akademijos. Kūrėjai iš Dublino, Paryžiaus, Štutgarto.
Greta mūsų diktatūrų valdomuose kraštuose gyvenantiems kūrėjams sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoje taip laisvai viešumoje galima reikšti savo estetines pažiūras ir jų įprasminimo muzikoje būdus. „ContemPLAY“ esmė – „suteikti jauniems žmonėms erdvę kūrybai. Lietuvoje yra šiuolaikinės muzikos festivalių. Tačiau juose eksponuojami baigtiniai opusai, dažnai prisitaikant prie atlikėjų galimybių ir publikos skonio. Mes siekiame, kad augančių kompozitorių bandymai, diskutuotini variantai, nebijant „klysti“, drąsiai rastų vietą scenoje. Kaip svarbu jaunam kūrėjui nebijoti parodyti savastį, kartu su išmanančiais atlikėjais ekspertuoti ieškojimus, fiksuoti vieną kitą atradimą. Taip nevaržomai skatinamas jaunųjų kūrybiškumas, o klausytojams suteikiama galimybė pajusti naujos muzikos judėjimo pasaulyje apraiškas. Kartu norime paremti labai gyvybingą Vilniaus neoficialiąją (off scena) šiuolaikinės muzikos sceną“, – teigia vienas festivalio iniciatorių, kompozitorius, dirigentas Vykintas Baltakas.
Tik muzikavimo patirtis gali atverti žmogaus galimybes nesustabarėti, ugdyti kuriančios valios (vok. Schöpferische Klangwille) idėją įprasminantį meną. Tokios, nesitaikstančios nei prie publikos skonio, nei prie stabarėjančių oficialių koncertų organizatorių tradicijų, erdvės labai stigo. Festivalis-dirbtuvės tiesiog kunkuliavo. Daugiau nei keturios dešimtys muzikų, dieną repetavę, improvizavę, vakarais demonstravo baigtinius ar improvizuotus, ir vėl diskutuotinus kūrybinius sumanymus.
Įvairių šalių kompozitoriai dėstytojai pateikė ne vieną festivalių dėmesio vertą kūrinį. Verta paklausyti ir tokių ryškių atlikėjų kaip „LENsemble“, šiuolaikinių faktūrų tekstą puikiai įprasminusios Montos Martinsonės (sopranas), kuri vasario 3-iosios vakarą paskyrė sudėtingiems Johno Chowningo, Vykinto Baltako, Mantauto Krukausko ir kitų autorių kūriniams. Festivalis, jausdamas jaunųjų perspektyvas, ieško galimybių atskleisti stipriausius LMTA studentus. Šiame kontekste autoriniu vakaru pasirodė ir Paula Bagotyriūtė (fortepijonas). Improvizacinės muzikos idėjas plėtojo „Santiago Quintans“ (Prancūzija), Michaelis Francis Duchsas (Norvegija), Christianas Windfeldas (Danija), Liudas Mockūnas. Ne tik dėstęs kompozitorius ir Štutgarto aukštosios muzikos mokyklos profesorius Martinas Schüttleris, džiaugdamasis kūrybingu darbu, jau kūrė kitų metų bendradarbiavimo planus. Suinteresuotumą festivaliu rodo tai, kad ne vienas renginio dalyvis jau ne pirmą kartą sugrįžo į „ContemPLAY“, netgi savo lėšomis.
Puikią atmosferą kūrė tarptautinis šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos ansamblis „European Music Collective“ (EMC), kurio ištakos siekia LMTA Šiuolaikinės muzikos atlikimo programą. Nuolat kintantis kolektyvas tęsia tarptautiškumo ir bendradarbiavimo su kompozitoriais idėją. Į profesinės muzikos judėjimą atneša Europos muzikos taryboje užgimstančių naujų minčių dvelksmą, skleidžia tokių programų kaip STAMP (Shared Training Activities for Music Professionals), bendro sugyvenimo kūrybingoje Europoje idėjas. „Jų grojimas yra šviežias, nesenstantis, bebaimis ir stebinantis. Jaudinantis pavyzdys ir užuomina, kaip gali atrodyti improvizuotos muzikos ateitis“, – sakė vienas festivalio dalyvių.
Tai labai gerai buvo jaučiama ir „ContemPLAY“ festivalyje. Esmingai prie festivalio organizacijos prisideda Mantauto Krukausko vadovaujamas LMTA Muzikos inovacijų studijų centras. Koncertuose, vykusiuose Lietuvos kompozitorių sąjungoje, Vilniaus rotušėje, „Organum“ salėje, LMTA Centrinių rūmų antro aukšto fojė, Balkono teatre, Didžiojoje salėje, nuolat šurmuliavo besijaudinantys atlikėjai, didelis pulkas suinteresuotų jaunų žmonių. Todėl stebėjausi dabar, atsivėrus pasauliui, tokio aktualaus forumo lankytojų būryje matydamas vos vieną kitą Lietuvos kompozitorių. Kiekvienas, užsidaręs savame bokšte, gal bijo, kad pasaulio garsynai nepakenktų asmeninei stilistikai? Juk šiuolaikinė muzika, kaip koncertų recenzijose rašo tos muzikos negirdintys muzikologai, mūsų visuomenėje kažkodėl vis dar baigiasi ribotos stilistikos kultivavimu.
Mąstydami apie tokių tarptautinių forumų prasmę, organizatoriai džiaugiasi galėję sukurti kūrybingą erdvę jaunų profesionalų muzikinei raiškai ir bendrystei, galimybę keistis pedagogine patirtimi, geriau pažinti dabarties kompozicinių ieškojimų kryptis, besilankantiems – žvilgsnį į profesionalios muzikos ieškojimų kelią.
