Trečias kartas nemelavo

Latvių deivės išbūrė, kad jų Nepriklausomybės dieną (lapkričio 18-ąją) vykusiame tarptautiniame Eduardo Balsio kompozitorių konkurso finale sėkmė lydės mūsų brolius. Latvių choro „Ave sol“ (dirigentas Andris Veismanis) atliekamas kompozitoriaus Jēkabo Bernāto kūrinys „Historia von D. Johann Fausten“ už šiuolaikišką, konceptualų, chorinių klišių išvengusį opusą mišriam chorui pelnė pirmąją premiją. Tai intonaciškai sudėtinga, kaskart stebinanti naujais skambesiais, tik tokio meistriškumo kolektyvams įveikiama muzika.

Antroji premija skirta  Chengchenui Wangui (Kinija) už muzikalų, styginių specifiką atskleidusį kūrinį „Krytis“ („Fall“) styginių orkestrui, kurį atliko Lietuvos kamerinis orkestras, dirigavo Robertas Šervenikas. Nors man įdomesnis pasirodė kitas kūrinys – ispano Guilo Treistmano „Rudens potėpiai debesyse“ („Fall Streaks in a Cirrus Cloud“) kameriniam orkestrui, savo skambesiu netikėtai artimas lietuvių muzikos garsynui. Trečioji premija keliauja į Austriją, kompozitoriui Wenyinanui He už abstrakčiau išreikštą mintį opuse „Testament“ styginių kvartetui, atliktą „Mettis“ muzikantų.

Lietuviai šį kartą pagrindinių prizų nepelnė, bet smagu, kad Luko Butkaus „Evocatio“ fortepijoniniam kvintetui, perkusijai ir sopranui pateko į antrą turą ir likęs ketvirtas buvo įvertintas Vilniaus miesto savivaldybės 1000 eurų premija už kompoziciją, skirtą Vilniui (tokia galimybė skelbiant konkursą buvo numatyta). Tai perspektyvus, intensyviai besireiškiantis, dar studijuojantis autorius. Manau, ateityje apie jį girdėsime ne kartą. 

Šiemet konkursui buvo pateikta arti pusės šimto partitūrų – nuo Japonijos iki JAV. Į antrą turą atrinkta dvylika. Konkurso žiuri sudarė kompozitoriai Helena Tulve iš Estijos, Erikas Ešenvaldas iš Latvijos, Žibuoklė Martinaitytė ir Algirdas Martinaitis iš Lietuvos, taip pat violončelininkas, interdisciplininių projektų kūrėjas Antonas Lukoszevieze iš Didžiosios Britanijos.

Jaunesniųjų (iki 21 metų amžiaus) grupėje pirma vieta atiteko Mátyásui Pappui (Vengrija) už „Too close to the Sun“ fortepijoniniam kvintetui,  antroji – Ethanui Resnikui (JAV) už „Time’s Up“ styginių kvartetui ir trečioji – Fabianui Leungui (JAV) už „Preservation of Adolescence“ fortepijoniniam trio. Be šių autorių, partitūrų buvo gauta iš Italijos, Sakartvelo, Ispanijos. Beje, laikantis visiško anonimiškumo principo, žiuri kūrinius vertino nežinodama nei kompozitorių pavardžių, nei tautybės.

Minint Eduardo Balsio gimimo šimtmetį 2019 m. kilusi idėja rengti jo vardo tarptautinį kompozitorių konkursą šiemet jau trečią kartą sėkmingai grįžo į sostinę kaip vienas baigiamųjų Vilniaus 700 metų jubiliejaus renginių. Akivaizdu, kad lyginant su atlikėjų varžytuvėmis, kurių tradicija tęsiasi jau nuo sovietmečio (M.K. Čiurlionio, B. Dvariono, St. Vainiūno konkursai), kuriantys žmonės šiuo požiūriu buvo nuskriausti. O kūrybiniai konkursai yra labai svarbūs auginant šiuolaikinės muzikos kultūrą. Ilgesne tradicija gali pasigirti tik choro „Jauna muzika“ ir Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamas „Vox juventutis“, šiemet skambėjęs jau septynioliktą kartą, o pamažu atsirandantys kūrybos konkursai gyvuoja tik kelerius metus.

Kuriančiojo ir atliekančiojo sąveika ar prioriteto akcentas nuolat kinta. Pirmųjų gamta pagimdo visada mažiau, bet jų rangas tarsi aukštesnis. Tačiau vieni be kitų neišsiverčia. Tik kuriantysis visada yra dabartyje (jei nekreipsime dėmesio į įstrigusius praėjusių epochų stilistikoje), o atliekantysis gali kartu brautis per nežinios brūzgynus arba naudotis privilegija nuo dabarties atsiriboti ir pasinerti į širdžiai mielą praeities muziką. Vis dėlto ypatingą pagarbą pelno tie, kurie atsiduoda dabar gimstančios kūrybos įreikšminimui. Tokie yra ir šio konkurso talkininkai. Be minėto Rygos choro, visi mums gerai žinomi: Lietuvos kamerinis orkestras (dirigentas Robertas Šervenikas), styginių kvartetas „Mettis“ (Kostas Tumosa, Bernardas Petrauskas, Tomas Petrikis, Rokas Vaitkevičius), trio „FortVio“ (Indrė Baikštytė, Ingrida Rupaitė, Povilas Jacunskas), Monta Martinsonė (sopranas), Vytautas Giedraitis (klarnetas), Vytenis Gurstis (fleita), Monika Kiknadzė (altas), Tomas Kulikauskas (perkusija), Simas Tankevičius (smuikas). Visiems atlikėjams didžiausia padėka, nes tai tikrai nebuvo kelių repeticijų, kaip dažnai atsitinka pristatant naują muziką, rezultatas, o atsakingai šlifuoti darbai. Sąmojingai konkursą vedė Julijus Grickevičius.

Prizai nėra tarptautinio lygio (2000, 1000 ir 500 Eur), tačiau kompozitoriai, kurių partitūros patenka į antrą turą, gauna progą išgirsti savo muziką, atliekamą gerų atlikėjų, padarytą įrašą ir sulaukti sklaidos. Kompozitoriui turėtų išryškėti ne tik tai, ko jis pasiekė ar ne, bet, svarbiausia, galimybė pajusti perspektyvą, kur eiti toliau. Išlaikytas anonimiškumas užtikrina maksimalų objektyvumą. Beje, publikos nuomonė sutapo su komisijos dėl skirtų pirmų dviejų vietų.

Svarbu pabrėžti, kad žanriškai ir galimų sudėčių požiūriu lankstus kūrybos konkursas svarbus ne tik kaip asmeninė paskata tobulėti – jis prisideda ir prie mūsų kompozicinės mokyklos populiarinimo, Lietuvos žinomumo. Linkėkime konkursui augti ir stiprėti. Tikiuosi gausesnio jaunų lietuvių autorių dalyvavimo. Konkurso lygis leidžia viltis, kad išsikeltos ambicijos su kiekvienu nauju renginiu bus įvertintos ir dalyvių, ir muzikinės, gal ir plačiosios, visuomenės.