Gatvės muzikinis spektaklis „Gekumen“ grįžta su vasara ir viltimi
Grįžti namo, tai kiekvienam – laimė ir ramybė, kuri nepamatuojama, o patiriama širdimi. Ir tai supranti tik tada, kai išvyksti ilgam, ar dėl persekiojimo, karo, ekonominių bei kitų priežasčių esi priverstas palikti, tai kas yra brangiausia – Tėvynę, šeimą, artimuosius, savo žemę...
Net blogiausiame sapne šiandien negalėjome pagalvoti, kad istorija, kuri mena žiauriausius išgyvenimus praeityje, gali kartotis XXI amžiuje. Žydų holakausto šešėlis šiandien jau vejasi Ukrainoje vykdomą genocidą nuo kurio priversti bėgti moterys su vaikais, senoliai... O kada jie galės sugrįžti namo?!
Lietuvoje ir kitose kraštuose per antrąjį pasaulinį karą negaleistingai naikinta žydų tauta paliko ne vieną istorijos pėdsaką, kurį vaikščiojant Vilniaus, Pakruojo, Salantų ar kito Europos miestelio gatvelėmis, mes šiandien galime patirti iš naujo, prisimenant ne tik kas mus liūdina, be ir šviesius gyvenimo tarpsnius, o juk jų buvo pačių gražiausių!
Muzikinis gatvės teatro spektaklis „Gekumen“, kurį su režisieriumi Adrianu Schvarzsteinu sukūrė VšĮ „Senųjų menų studija“, spektaklio žiūrovą-dalyvį emociškai ir vizualiai sugrąžina, jį priartina prie tarpukario Lietuvos žydiškos kultūros bei humoro. „...Žmonės ir pasaulis vis dar tebėra kažkas nenusakomo ir ypatingo, kur kiekviena diena tampa išgyvenimo nuotykiu. Aš kuriu savo spektaklio dramaturgiją ir išgalvoju personažus, prisimindamas realų žmogų... Nepaisant dokumentinio scenarijaus konteksto, mes kuriame teatro spektaklį, kuriame fantazija, absurdas ir komedija – svarbiausi mūsų palydovai. Kaip ir gyvenime.“, – sako A. Schvarzsteinas (Ispanija).
Po pasaulį sėkmingai keliaujančio spektaklio „Arrived“ (angl. k. vert. – Atvyko) pasakojimas tampriai reflektuoja ir kartu papildo, savo kelią tik pradedantį, muzikinį gatvės speketaklį „Gekumen“ (jidiš k. vert. – Sugrįžo), siekiant atgaivinti istorinę atmintį, kuomet žydai sudarė nemenką Lietuvos populiacijos dalį.
Spektaklis „Gekumen“ pasakoja apie grįžtantį namo jaunuolį, kurį čia pat apsupa žydų kvartalo gyventojai - duonos pardavėjas, batų valytojas, spaudos kiosko savininkas, gydytoja, kuriuos puikiai įkūnija ankstyvosios muzikos ansamblis “Camerata dei folli”: vokalistas Nerijus Masevičius, smuiku griežianti Justė Martinkėnaitė, gitaristas bei liuto forte atlikėjas Saulius S. Lipčius, šokėja ir aktorė Jūratė Širvytė-Rukštelė, aktorius Adrian Schvarzstein bei akordeonistas Vytautas Dovydauskis. Visi šie personažai žiūrovą palydi į kupiną emocijų, skonių ir kvapų, muzikinę kelionę. Nors spektaklio herojai identifikuojami kaip žydai, kitose šalyse ar kontekstuose, pasak režisieriaus Adriano, jie „virsta“ ištremtaisiais iš bet kur į bet kur, nes, deja, netekčių kryželiais yra pažymėtos aibės Žemės kampelių!
Spektaklyje skamba jidiš klezmer melodijos, tarpukario Kauno estrados garsai, senoji sefardų, aškenazių tradicinė muzika, pabrėžianti žydišką spektaklio kontekstą, o kiti europinės muzikos perlai aranžuotėmis į programą darniai inkrustuoti talentingo kompozitorius Vitalijaus Neugasimovo, atskleidžia daugiatautę krašto kultūrinę terpę. Dėka kostiumų dailininkės Daivos Petrulytės atlikėjai perkelia žiūrovus į laikus, kai Lietuvoje laisvai skambėjo jidiš kalba, o pasirodyme matomi personažai vaikščiojo miesto gatvėmis.
Pirmąjį spektaklį „Gekumen“ šiais metais galima bus išvysti projekto – „Skambantys Salantai: muzikinės provokacijos“ renginių programoje birželio 3 d. 10 val. Salantų miestelio turguje kartu su artistais keliaujant link Salantų kultūros centro. Šiuo projektu salantiškiai siekia gražinti tarpukaryje ant miesto akmenuoto brukio, tik šiai dienai – jau ant asfaltuotos gatvės, gyvavusią žydiškąją kultūrą, kuri buvo visiškai nušluota Holokausto.
Renginyje „5 (veiklos) metai – 5 dienos“ birželio 4 dieną (nuo 12 val. Pakruojo Sinagogos) teatro trupė vaikščios jau Pakruojo, kuriame vienu laikotarpiu beveik trečdalis gyventojų buvo žydai, gatvelėmis, primindama šiaurės Lietuvos bendruomenei žydiškąją kultūrą, tradicijas, ir kartu spektaklio su artistais ieškos gyvenusių miestleyje litvakų palikimo ženklų architektūroje ir ne tik. Juk beveik visa Pakruojo centrinė Vytauto Didžiojo, dalis Prof. S. Ušinsko ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvės, bei Kruojos paupys iki holokausto buvo žydų štetlas, gyvavęs nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikų. O Pakruojyje restauruota sinagoga šiandien geriausiai leidžia pajausti kas buvo mūsų bendrapiliečiai litvakai.
Festivalis „Čiulba ulba“, vyksiantis Subartonių kaime (Merkinės sen., Varėnos r.), minėdamas V. Krėvės-Mickevičiaus 140-osioms gimimo metines, taip pat pakvietė „Gekumen“ spektaklį į svečius liepos 17 dieną, aktualizuojant rašytojo gyvenimo įvykius bei jo sąsają su žydiškąja kultūra.
O pirmosios spektaklio „Gekumen“ gastrolės užsienyje ir pats netikėčiausias pasirodymas laukia rugpjūčio 6, 7 dienomis – HALOM-MUSIK.KOELN Music Festival 2022 (Kelnas, Vokietija). Važiuojant specialiu miesto tramvajumi, artistai primins vokiečių bendruomenei bei kitiems miesto svečiams, kad ne tik žydai, bet visi nori grįžti namo, kuriuose esi laukiamas.
Rudenėjant spektaklio herojai sugrįš namo į gimtąjį Vilnių, dar nežinome kuri tai bus diena, bet tikime, kad ji bus saulėta ir laukta!
