7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pažintis su aukščiausio lygio muzikos menu

XXXIX festivalio „Resurrexit“ apžvalga 

Sigitas Vaičiulionis
Nr. 19 (1426), 2022-05-13
Muzika
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.

Daugiau nei prieš savaitę Šiauliuose nuskambėjo paskutiniai tradicinio pavasarinio, šiemet jau trisdešimt devinto, festivalio „Resurrexit“ akordai. Prabėgęs laikas padėjo nurimti pirmiesiems įspūdžiams bei emocijoms ir suteikė galimybę objektyviau įvertinti festivalio renginius, pasvarstyti, ar pavyko rengėjams įgyvendinti savo sumanymus.

 

Dėl karo Ukrainoje festivalis prasidėjo anksčiau, nei planuota: balandžio 12 d. įvyko įžanginis koncertas, jame grojo Ukrainos nacionalinis kamerinis orkestras „Kijevo solistai“. Puikūs ukrainiečių šiuolaikinių kompozitorių ir Europos kompozitorių romantikų kūriniai, atlikti labai įtaigiai, virtuoziškai, su ukrainiečiams būdinga intensyvia ekspresija, be galo sužavėjo. Kaip ir abipusis klausytojų ir atlikėjų dvasingas nuoširdumas koncerto metu... Tokio koncerto neįmanoma vertinti, jame reikia būti.

 

Festivalio programa buvo parengta pagal kelias temas: stambios formos kūrinių koncertai, kamerinės muzikos koncertai, chorinės muzikos koncertai, mokslinė konferencija.

 

Stambios formos kūrinių koncertai buvo trys – netikėti, šiuolaikinės muzikos, nepaprastai įdomūs, nors visi skirtingo žanro ir charakterio. Pirmajame, atidarymo, koncerte skambėjo britų kompozitoriaus Johno Tavenerio „The Protecting Veil“ („Apsauganti skraistė“) – ciklinės formos kūrinys violončelei ir styginių orkestrui, kuriame apmąstomas Dievo Motinos Marijos gyvenimo kelias. Kornelija Kupšytė puikiai griežė violončelės partiją, pagirtinai grojo Klaipėdos ir Šiaulių kamerinių orkestrų jungtinis styginių orkestras. Labai meniškai, jautriai, ypač profesionaliai atliktas kūrinys. Jį lydinti vaizdinė instaliacija buvo įdomi, tačiau įtaigumu ir atlikimo profesionalumu kiek nusileido muzikos atlikimui.

 

Antras stambios formos kūrinio koncertas įvyko „Polifonijos“ salėje. Skambėjo argentiniečių kompozitoriaus Martino Palmeri 1996 m. sukurtas kūrinys „Misa a Buenos Aires“, žinomas kaip „Misatango“, jame autorius sujungia Romos katalikų lotyniškas mišias su tango nuevo žanru. Pirmą kartą šis kūrinys atliktas 2013 m., per tarptautinio sakralinės muzikos ir meno festivalio Romoje atidarymą. Šiauliuose kūrinį atliko Kauno styginių kvartetas, instrumentininkai, solistė Nora Petročenko, Kauno mišrus choras „Saluto“. Choro meno vadovė ir dirigentė Ramutė Štreimikytė dirigavo su tikslia ritmine agogika, puikia stiliaus pajauta, gėrėjomės gražiu choro vokalu, stilinga solo partija. Įspūdingas, labai profesionalus kūrinio atlikimas.

 

Trečias stambios formos kūrinys – nepaprastai įspūdinga ryškiausio šiuolaikinio lenkų kompozitoriaus Pawelo Łukaszewskio oratorija „Resurrectio“ („Prisikėlimas“), sukurta 2012 m. Atliko solistai Jovita Vaškevičiūtė, Mindaugas Jankauskas, Steponas Zonys, saksofonininkė Paulina Bakšaitė, ansamblis „Giunter Percussion“, klavesinininkė Dalia Jatautaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur, Šv. Kristupo kvintetas, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, lenkų dirigentė Agnieszka Franków-Żelazny. Klausantis koncerto dar kartą buvo galima įsitikinti, kad Lietuvos atlikėjams nėra nieko neįmanomo. Dėl kūrinio interpretacijos, atlikimo profesionalumo, akustinio ir ansamblinio atskirų grupių ir visumos derėjimo negalima buvo rasti nė menkiausio priekaišto. Tai buvo puikiai atliktas pasaulinis muzikos šedevras.

 

Keturi kamerinės muzikos koncertai sužavėjo profesionalumu, programų originalumu, gebėjimu puikai bendrauti su klausytojais. Koncerte „Dieviškasis Mikelandželas“ klausantis Benjamino Britteno „Mikelandželo sonetų“ atrodė, kad Brittenas juos sukūrė specialiai solistui Mindaugui Zimkui – ypač organiškai, meniškai skambėjo kiekviena frazė, žodis, intonacija, dinamika. Labai jautriai akompanavo Paulė Gudinaitė. O režisieriaus A. Rubinovo sukomponuotą koncertą – pasakojimą apie Dieviškąjį Mikelandželą – scenoje puikiai įkūnijo aktorė Daiva Škelevaitė. Stačiatikių ukrainiečių, rusų, graikų maldų tekstus, muzikoje įprasmintus šiuolaikinių rusų kompozitorių, puikai atliko latvių vyrų choras „Logos“. Pasaulinio garso belgų styginių kvartetas „Alfama“ sužavėjo Britteno ir belgų kompozitoriaus Guillaume’o Lekeu kūrinių atlikimu bei puikiu romantinio muzikos stiliaus pajautimu, atliekant Franzo Schuberto nemirtingąjį kvartetą „Mirtis ir mergelė“.

 

Mums nežinoma puikia šiuolaikinių kroatų kompozitorių muzika, gražiai sudėliota koncerto programa sužavėjo kroatų muzikai – vargonininkas Mario Perestegi ir trimitininkas Dario Teskera. Pastarojo gojimas trimitu – ypač gracingas, labai jautriai valdant dinamiką, bažnytinės akustikos ypatumus. O vargonininkas M. Perestegi stebino gebėjimu rasti įvairių nepaprastai spalvingų, netikėtų harmoninių sąskambių. Šios mažos šalies kultūra ir muzika Lietuvoje labai mažai žinoma, tad būtų puiku, jeigu festivalis suteiktų galimybę pažintį su ja tęsti.

 

Chorinės muzikos koncertai buvo surengti tuo pačiu metu visose Šiaulių bažnyčiose – puikus sumanymas, pagerbiantis visas šių parapijų bendruomenes. Koncertuose giedojo „Ąžuolų“ klubo vyrų choras (meno vadovas Povilas Gylys), VDU akademinis choras „Vivere cantus“ (meno vadovas Rolandas Daugėla), mišrus jaunimo choras „Exaudi“ (meno vadovė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė), Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos choras (meno vadovė Živilė Tamaševičienė), Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ (meno vadovas Imantas Šimkus). Visų chorų puikiai parengtose ir atliktose programose vyravo lietuvių kompozitorių kūriniai ir juos papildę Europos kompozitorių bažnytinės muzikos šedevrai, dažnai skambantys ir puikiai žinomi Lietuvoje. Labai įdomią, gražią teminę programą, sudarytą iš naujai išleisto Juozo Naujalio rinkinio „Motetai“, atliko mišrus jaunimo choras Exaudi“ ir Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos choras.

 

Sveikintina, kad rengėjai vėl atgaivino tradiciją festivalio metu rengti mokslinę konferenciją. Šiemet joje pagrindinius pranešimus skaitė italų ir lenkų mokslininkai. Prof. habil. dr. Agnieszka Franków-Żelazny (Lenkija) surengė Renesanso chorinės muzikos atlikimo meistriškumo kursus. Matyt, būtų racionalu tokio pobūdžio konferencijas festivalio metu rengti, tarkime, kas dvejus metus.

 

Festivalio meno vadovo dr. Lino Balandžio siekis – surasti ir pateikti festivalio klausytojams naujų, meniškai vertingų šiuolaikinės muzikos kūrinių, plėtoti muzikos žanrus, skatinti jų įvairovę, pateikti klausytojams tik aukščiausiu meniniu lygiu atliekamas įdomias, savitas programas – šiame ryškiausiame Šiauliuose kiekvienų metų Velykų savaitę vykstančiame jau 39-ame festivalyje įgyvendintas. Derėtų paminėti ir puikų vadybos bei administracijos grupės darbą: visas festivalis organizuotas sklandžiai, be jokių kliūčių ir techninių nesklandumų.

 

Festivalis buvo puikus, bet nuo šios dienos tenka galvoti jau apie kitą – jubiliejinį 40-ąjį. Ir jau yra naujų kūrybinių sumanymų.

Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.
Festivalio akimirkos. L. Kodiakinos ir S. Prapiesčio nuotr.