Sugrįžtant į Paliesių (III)

Paliesiaus dvaras nekantriai laukia publikos šurmulio ir naujų gyvos muzikos koncertų. Apie tai kalbamės su atlikėjais, artimiausiu laiku besirengiančiais koncertuoti Paliesiaus koncertų salėje „Pasaga“. Su „7md“ skaitytojais dalinamės šiais nuoširdžiais ir įkvepiančiais pokalbiais. Rugpjūčio 30 d. Paliesiuje skambins iškili pianistė Mūza Rubackytė (Lietuva, Prancūzija, Šveicarija). Paklausėme, kuo šiuo metu gyvena žinoma atlikėja.

Kaip jaučiatės, ar pavyksta susitelkti grojimui, galbūt nekantriai laukėte grįžimo į sceną?

Kovo ir balandžio mėnesių gastrolės JAV ir Kolumbijoje yra nukeltos. Bet mano profesija susideda iš dviejų svarbių, skirtinguose poliuose esančių dalių: viena – užsisklendimas savyje, vienatvė ir studijos, kompaktinių plokštelių įrašai bei montavimas, ir kita – kelionės, žmonės, publika, plojimai, šventė. Tam svarbu dvasinė pusiausvyra. Šiandien mano gastrolės nukeltos į „geresnius laikus“, bet esu laiminga, kad man pasisekė niekur neužstrigti (galėjau atsidurti Paryžiuje, Vilniuje, Čikagoje ar Kolumbijoje), o likti šalia mylimo žmogaus, studijuoti naujus kūrinius bei tobulinti jau grotus. Dabar išgyvenu ypač gražų naujų kūrinių tobulinimo periodą: dirbau su gigantišku ir man nauju kūriniu – Leopoldo Godowskio fortepijonine sonata.

Prieš metus, anapilin išėjus mano Mamai, Paliesiaus dvare su kvartetu „Mettis“ įrašinėjome dramatiškus Šostakovičiaus ir Weinbergo kvintetus. Vakare ilsėdamasi po varginančios dienos kompiuteryje radau Nacionalinės filharmonijos direktorės Rūtos Prusevičienės laišką, kuriame ji kalbėjo apie šį man nežinomą kūrinį, rašydama, kad „girdi sonatą po mano pirštais“. Smalsumo vedama tuoj pat susiradau įrašą, kuris tarsi magnetas mane įtraukė iki paskutinio garso. „Meiner lieben Frau gewidmet“ („Skirta mano brangiajai žmonai“) skelbė antraštė, nors ir be jos iš muzikos sklido visa apimantis jausmų grožis, jų drama, džiaugsmas, prisiminimai, ašaros, gedulas, šviesa. Visa tai atliepė ir mano išgyvenimus. Nuoširdžiai dėkoju R. Prusevičienei už šį atradimą. Mano rankose Sonata prakalbo pandemijos ir izoliacijos metu. Šis dramatiškas periodas man bus visuomet susijęs su Godowskio Sonata.

Be to, jau daugelį metų manęs laukė du svarbūs CD iš gyvų koncertų garsiojoje Paryžiaus „Gaveau“ salėje. Taigi, per karantiną galėjau užsiimti klausymu ir montavimu. Ir dar – jau dešimtmetis, kai su vyru, kaip sako muzikantai, „keturiomis rankomis“ rašome mano autobiografinę knygą „Mūza, gimusi po fortepijonu“. Jau atidavėme paskutines korektūras. Knyga pirmiausia bus išleista prancūzų leidyklos „Ovadia“, iškart po to išversta į lietuvių kalbą ir išleista leidykloje „Tyto alba“.

Ar atradote alternatyvų dalintis muzika? Ką manote apie koncertus internete?

Pati neieškau alternatyvų ar galimybių, nebent kas nors manęs paprašo. Esu Steinway Artist, tad „Steinway“ paprašė manęs įrašyti nedidelį videoklipą. Turėjau mielą koncertą visiems mūsų 1930 metų pastato Ženevoje gyventojams. Tai vienos iš mano mielų kaimynių iniciatyva. Esu laiminga galėdama padovanoti muzikinę popietę tiems, kurie klausėsi mano pasirengiamojo darbo 3 mėnesius. Iš kai kurių jau esu gavusi padėkos žodžių, gėlių ar vyno.

Papasakokite daugiau apie Jūsų koncertą, įvyksiantį Paliesiuje.

Mano svarbaus rečitalio, kuris vyko birželio 16 d., programa sudaryta Vilniaus festivalio užsakymu iš Chopino ir Godowskio kūrinių. Būtent Godowskio Sonatos e-moll fortepijonui atlikimas yra litvakų metų minėjimo dalis. Prieš 200 metų Vilniuje gimė žydų išminčius Gaonas, o pianistas ir pedagogas, visame pasaulyje garsus Leopoldas Godowskis gimė Žasliuose. Beje, mes tikrai galime didžiuotis daugeliu garsių litvakų ir jų palikuonių, tokių kaip smuikininkas Jascha Heifetzas ar filosofas Emmanuelis Levinas, poetas Stanley Kunitzas, kompozitoriai Aaronas Coplandas, Philipas Glassas, atlikėjas Bobas Dylanas, skulptorius Jacques’as Lipchitzas, tapytojas Samuelis Bakas ir kiti. Esu tiesiog sužavėta nepaprasto gilumo ir nuoširdumo muzikos, kurią Godowskis dedikavo savo mylimai žmonai. Antroje koncerto dalyje skambės garsioji Chopino Sonata Nr. 2 b-moll su „Gedulingu maršu“. Tai lyg mūsų visų išgyventos dramos atgarsis. Šią programą pakartosiu Kaune, Pažaislio festivalyje (rugpjūčio 26 d.), Paliesiuje (rugpjūčio 30 d.), tikiuosi, atliksiu Budapešte ir litvakų metų minėjimą užbaigsiu garsiojoje „Gaveau“ salėje Paryžiuje (gruodžio 2 d.).

Kokią žinutę šiandien norėtumėte perduoti Paliesiaus dvaro publikai?

Laukiu jūsų publikos ir žinau, kad ji bus dėmesinga ir smalsi. Klasikinės muzikos menas yra ypatinga sritis. Ši muzika nėra divertismentas. Jos misija – mus pakylėti, gydyti, padėti gyventi. Tikiuosi kartu su jumis išgyventi gilius jausmus. Iki susitikimo!

B. d.