Pretekstas aplankyti Šeduvą

Gegužės 3 d. Vilniuje, gegužės 4–5 d. Šeduvoje įvyko trečiasis tarptautinis perkusijos festivalis „Ritmo viražai“. Per keletą dienų festivalis ir jo meno vadovas Arkadijus Gotesmanas pateikė koncentruotą programą, slepiančią ne vieną meninį iššūkį. Ypač kai festivalis vyksta Šeduvoje, kur retai skamba džiazas ar improvizacinė muzika. Kaip tik į šiuos žanrus festivalio rengėjai šiemet ir nusitaikė. Už gana sudėtingą programą vietos publika atlikėjams atsilygino atvirumu ir drąsiai žengė paskui savo muzikinius vedlius į improvizacinės muzikos kosmosą.

Festivalis prasidėjo sostinės džiazo klube „Jazz Cellar 11“, čia pasirodė Lietuvoje pirmą kartą viešintis JAV saksofonininkas Seamusas Blake’as. Šiai viešnagei suburtame kolektyve grojo Dmitrijus Golovanovas, Arkadijus Gotesmanas, latviai Reinis Ozoliņis ir Denissas Paškevičius – vienas pagrindinių džiazo plėtotojų Rygoje. S. Blake’as – itin įdomios biografijos muzikas. Gimęs Vankuveryje, Kanadoje, augęs Londone, studijavęs Berklio muzikos koledže, į karjeros aukštumas pakilo JAV, ypač po prestižinio Theloniouso Monko konkurso 2002-aisiais. Saksofonininkui šis konkursas atvėrė kelius bendradarbiauti su Herbie Hancocku ir Wayne’u Shorteriu. Tarp jo scenos partnerių yra ir kitų įžymybių: Johnas Scofieldas, Antonio Sanchezas, Billas Stewartas, Alexas Sipiaginas, Gonzalo Rubalcaba ir t.t. Beje, į Lietuvą jis atskrido iš Paryžiaus, kur pastaruoju metu ir gyvena. Kokia prie pasaulio didmiesčių pratusiam menininkui pasirodė Šeduva, galime tik spėlioti. Pirmąją festivalio dieną jis surengė susitikimą su publika. Didelę jos dalį sudarė Vilniaus kolegijos studentai, koncertavę popiet.

Pirmąją dieną tęsė „G Bop Orchestra“, subūręs improvizacinės ir eksperimentinės muzikos kūrėjus iš Danijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos. Šeši jaunuoliai pateikė visiškai savitą garso ir improvizacijos sampratą, žavėjo susiklausymas ir pagarba garsui, atlikėjų susitelkimas. Tiesa, šis kolektyvas įtrauktas į festivalio programą neatsitiktinai, jį rekomendavo vienas šio ansamblio narių mokytojų Kopenhagos ritmo konservatorijoje, pirmojo festivalio „Ritmo viražai“ dalyvis perkusininkas Peteris Bruunas.

Šeštadienį  festivalyje įvyko dar du koncertai. Pirmajame pasirodė perkusininkas Gintas Gascevičius, saksofonininkas Denissas Paškevičius ir aktorė Monika Šaltytė. G. Gascevičius labiau pažįstamas roko pasaulyje, siejamas su grupe BIX, „Kitava“, „Gin Gas“. Tačiau šiame projekte jis atsiskleidė visiškai kitokiu amplua – girdėjome subtiliai sujungtą aktorės skaitomą Donaldo Kajoko, Gintaro Grajausko poeziją ir G. Gascevičiaus perkusijų, garso įrangos arsenalą. Festivalį užbaigė jo meno vadovas Arkadijus Gotesmanas ir saksofonininkas Liudas Mockūnas, pateikę prieš dešimtmetį sukurto Viačeslavo Ganelino kūrinio trimitui ir mušamiesiems „Dusiah“ interpretaciją. Duetu abu improvizacijos didmeistriai pasirodė po ilgo laiko, tačiau intuityvi jų komunikacija, improvizacijos dramaturgija verčia jų laukti ir didžiuosiuose festivaliuose.

Toks buvo perkusijos festivalis Šeduvoje. Aukšta programos kartele jis stebina lygiai taip pat, kaip ir meno vadovo entuziazmu. Perkusija, mušamieji instrumentai šiam festivaliui tik pretekstas, ašis, priemonė, aplink kurią kuriama daugiaplanė muzikinė programa. A. Gotesmanas yra surengęs ne vieną festivalį, tačiau šis bandymas – jau beveik piligrimystė bandant sukurti traukos vietą ten, kur ją sukurti sunkiausia. Festivalis dar nesulaukė didelio pripažinimo tarp vietos gyventojų, tačiau į jį jau žvalgosi kultūros gerbėjai iš Šiaulių ir Radviliškio. Šį kampelį atrasti skatins ir po kelerių metų iškilsiantis „Dingusio štetlo“ muziejus. Į jo kapsulės įkasimo ceremoniją atvyko valdžios ir kultūros viršūnėlės. Tačiau daugelis jų festivalio „Ritmo viražai“ į savo dienotvarkę dar neįtraukė...