7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Dvelkiantis čekiška dvasia

Mintys po Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, pianistų Indrės Baikštytės, Gintaro Januševičiaus ir dirigento Tung-Chieh Chuango koncerto

Ieva Gelžinytė
Nr. 19 (1256), 2018-05-11
Muzika
Tung-Chieh Chuangas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Tung-Chieh Chuangas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.

Nacionalinė filharmonija vis džiugina puikiais orkestriniais koncertais. Šį kartą, gegužės 5 d., išgirdome ne tik kokybiškos muzikos dozę, dvigubą fortepijono galią, bet ir čekų muzikos gūsį. Nors koncerto programą apgaubė patriarchai – Berdřichas Smetana ir Antonínas Dvořákas, centrine jos dalimi tapo XX a. pradžios kompozitoriaus Bohuslavo Martinů koncertas dviem fortepijonams. Šiame koncerte kartu pirmą kartą grojantiems, bet publikos seniai pažįstamiems ir mylimiems solistams Indrei Baikštytei ir Gintarui Januševičiui bei Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo jau antrąkart Lietuvoje viešintis dirigentas Tung-Chieh Chuangas, kuris, rodos, atnešė dar didesnį pozityvumo ir pavasariškos energijos gūsį.

 

Smetanos uvertiūra iš komiškos operos „Parduota nuotaka“ tapo lyg koncerto įžanga, padėjusia atsiskleisti orkestro meistriškumui ir toliau laikyti užduotą toną. O koncerto pabaigai pasirinkta viena iš paskutinių Dvořáko simfonijų, Aštuntoji G-dur, solidžiai vainikavo čekiškos muzikos vakarą. Opusas grįstas liaudies muzikos intonacijomis ir šokio ritmais, kupinas tėvynės gamtos vaizdinių, kurie išraiškingai atskleidė čekiškos muzikos didybę.

 

Vis dėlto programos centru tapo Martinů Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui. Rečiau atliekamas nei čekų klasikai kompozitorius taip pat laikomas čekų muzikos patriarchu. Didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs emigracijoje Prancūzijoje bei JAV, Martinů jautė begalinį tėvynės ilgesį. Mintis sukurti dvigubą koncertą fortepijonams kilo 1942-aisiais dėstant kompoziciją vasaros muzikos kursuose Tanglvude. Iš tiesų tai nėra pirmasis kompozitoriaus bandymas derinti orkestrą ir du fortepijonus. Ankstesniuose kūriniuose „Concerto grosso“ (1937) bei „Tre ricercari“ (1938) jis naudojo tokią pat atlikėjų kombinaciją. O būtent šį vakarą filharmonijoje nuskambėjusio koncerto premjera įvyko 1943 m. lapkričio mėnesį su kūrinį užsakiusių pianistų Pierre’o Luboschützo ir Genios Nemenoff duetu, dirigentu vengru Eugene’u Ormandy ir Filadelfijos simfoniniu orkestru. Koncertas reikalauja itin didelio meistriškumo ir tikslumo, tad tai puiki galimybė pianistams atskleisti savo gabumus. Trijų dalių koncerte, kurio vidurinė dalis Adagio kontrastuoja su veržliomis Allergro non troppo ir Allegro, solistų muzikinė medžiaga skamba ypač skaidriai ir darniai, nors ryškiau neiškeliamas nei solistų, nei orkestro vaidmuo. Sekant tiek Indrę Baikštytę, tiek Gintarą Januševičių buvo galima justi puikų jų tarpusavio dialogą. Preciziška kūrinio medžiaga reikalavo ypatingo susiklausymo. Solistams puikiai pavyko išlaikyti koncentruotą ir neperspaustą tėkmę. Tiesa, nors kūrinys gana sudėtingas, jame nėra Sergejaus Rachmaninovo ir Piotro Čaikovskio koncertams būdingo dramatiškumo.

 

Dažnai Lietuvoje viešintis G. Januševičius gali pasigirti itin puikia technika. Aktyviai po visą pasaulį koncertuojantis ir meistriškumo kursus vedantis pianistas yra ir Hanoverio muzikos talentų biržos bei pianistų konkurso „Einbeckern Klavierfrühling“ vadovas, pernai didelės sėkmės sulaukė jo inicijuotos fortepijono meistriškumo akademijos „Feuerwerk“ Vokietijoje ir „Klaipėda piano masters“. Panašu, jog pastaroji šiais metais gali dar labiau nustebinti ir nudžiuginti suburdama visą būrį jaunų talentingų pianistų.

 

Koncerte, žinoma, G. Januševičiui nė kiek nenusileido ir Indrė Baikštytė. Nors atlikėja daug dėmesio skiria koncertmeisterės veiklai, dažnai džiugina klausytojus ryškiai ir energingai skambindama įvairių stilių muziką su kameriniais ansambliais, koncertuodama su Lietuvos nacionaliniu, Kauno miesto simfoniniais, Lietuvos, Klaipėdos, Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais, aktyviai bendradarbiaudama su lietuvių ir užsienio instrumentininkais bei vokalistais.

 

Koncertui daug žavesio pridėjo Berlyne gyvenantis taivanietis dirigentas Tung-Chieh Chuangas. Pernai Nacionalinė filharmonija dalyvavo tarptautiniame projekte, kuriame įvairių Europos šalių klausytojams buvo pristatomi 2015 m. Kopenhagoje vykusio prestižinio Nicolai Malko dirigentų konkurso laureatai, tarp kurių Vilniuje pasirodė ir T.-Ch. Chuangas. Tarptautinio dėmesio jis sulaukė pelnęs premijas Gustavo Mahlerio, Georgo Solti ir kituose konkursuose. Šių metų sausį jis debiutavo su Šanchajaus simfoniniu orkestru, o vasarį surengė koncertus su Makao, Seulo bei Taivano simfoniniais kolektyvais. Net ir turėdamas intensyvų grafiką per trumpą laiką Viniuje dirigentas puikiai susiderino su vakaro solistais bei orkestru.

 

Nesinori persistengti su komplimentais, tačiau atlikėjų meistriškumas ir teigiama emocija paliko nuostabų pojūtį tikrai ilgam. Nors kokybišką muziką filharmonijoje girdime beveik kaskart, šį kartą ypač norisi pasidžiaugti darniu (galbūt ir ateityje pasirodysiančiu?) puikių pianistų duetu ir tikrai retai scenose girdimu Martinů dvigubu koncertu. Galbūt tai bus intencija geriau pažinti savitą ir charakteringą čekų muziką, neapsiribojant tik Smetanos ir Dvořáko kūrybiniu palikimu.

Tung-Chieh Chuangas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Tung-Chieh Chuangas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Tung-Chieh Chuangas. D. Matvejevo nuotr.
Tung-Chieh Chuangas. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Baikštytė ir Tung-Chieh Chuangas. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Baikštytė ir Tung-Chieh Chuangas. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Baikštytė. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Baikštytė. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Baikštytė, Gintaras Januševičius, Tung-Chieh Chuangas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Baikštytė, Gintaras Januševičius, Tung-Chieh Chuangas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Januševičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Januševičius. D. Matvejevo nuotr.