7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Kultūrinių mainų kryptis į Rytus

Lietuvos kamerinio orkestro gastrolių įspūdžiai iš Kinijos

Julijus Grickevičius
Nr. 18 (1212), 2017-05-05
Muzika
Lietuvos kamerinis orkestras Šenženio koncetų salėje. J. Grickevičiaus nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras Šenženio koncetų salėje. J. Grickevičiaus nuotr.

Prieš savaitę Lietuvos kamerinis orkestras grįžo iš ketvirtųjų gastrolių Kinijoje. Svarbiausias išvykos aspektas – kultūriniai mainai. Vis dažniau kalbama apie Vakarų kultūros eksportą ir kelius į Kiniją, todėl galime pasvarstyti, kodėl ši kryptis tokia aktuali?

 

Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo kultūrinės revoliucijos, kai Vakarų klasikinė muzika buvo uždrausta, o Ludwigo van Beethoveno įrašai galėjo būti prilyginti nusikaltimui, Kinija jau kuris laikas išgyvena naują erą. Valstybė stato naujus operos teatrus, koncertų sales, investuoja į infrastruktūrą. Susidomėjimą lemia ne tik milžiniškos investicijos. Veikia vadinamas „Lang Lango“ efektas – pasaulinės kinų pianisto šlovės įkvėpti maždaug keturiasdešimt milijonų jaunuolių lanko fortepijono pamokas.

 

Tačiau Kinija nori ne tik importuoti, bet ir eksportuoti, tapti įdomi ne prekėmis, o kultūra. Į Kinijos kultūros eksportą kasmet investuojama beveik pusė milijardo dolerių ir kalbama ne tik apie Kinijos tradicinės muzikos orkestrus, bet ir apie europietiško modelio simfoninius kolektyvus bei solistus. Juokaujama, jog Kinija siekia užkariauti Europą jos pačios metodais. Kinijos operos, baleto trupės ir simfoniniai orkestrai vis dažniau rengia gastroles Tolimuosiuose Rytuose, kurių scenose anksčiau karaliavo europiečiai. Vien Pekine dirba per dešimt simfoninių orkestrų, sostinės prieigose savo atstovybę steigia Julliardo mokykla.

 

Lietuvos kamerinis orkestras ir dirigentas Modestas Barkauskas tapo naujo kultūrinio reiškinio gimimo liudininkais. „Šilko kelio“ festivalis – didelė meninė ir ekonominė iniciatyva, kuria bandoma pasauliui atverti duris į Kinijos kultūrą ir kviečiant Vakarų atlikėjus. Per tris savaites Šenženio koncertų salėje ir teatre pasirodė dvylika kolektyvų, iš viso apie 700 atlikėjų iš dvidešimties šalių. Tarp jų – Vienos filharmonijos orkestras, Honkongo Kinijos simfoninis orkestras, Borodino kvartetas, kinų tradicinės muzikos orkestrai. Beje, keliomis dienomis anksčiau čia solo pasirodymą surengė ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos 76-ąjį sezoną užbaigsiantis prancūzų arfininkas Xavier de Maistre.

 

Kuo šios LKO gastrolės kitokios nei ankstesnės? Pirmiausia, nenustebkite, jeigu kitą sezoną filharmonijoje išgirsite LKO, griežiančius kinų kompozitorių kūrinius. Istorinis įvykis – orkestras pirmą kartą ėmėsi šiuolaikinių Kinijos kompozitorių partitūrų. Šenženio koncertų salėje lietuviai atliko kinų kompozitorių Xiaogang Ye ir Li SS kūrinių premjeras.

 

Xiaogang Ye yra vienas įtakingiausių Kinijos kompozitorių, šio festivalio meno vadovas, taip pat rengiantis šiuolaikinės muzikos festivalį Pekine. Jo kūrinys „Minšano kalno tyla“ skirtas 2008-ųjų žemės drebėjimo aukoms atminti. Kadaise tankiai apgyvendintas kalnas staiga ištuštėjo. Lietuvos bičiulis, muzikologas ir smuikininkas Sam Su tvirtino, kad tai jaudinantis kūrinys, jį taip interpretavo ir Lietuvos kamerinis orkestras. Li SS dar studijuoja JAV, todėl premjera festivalyje su puikios reputacijos Lietuvos kameriniu orkestru jam buvo itin svarbi.

 

Tikriausiai kaip ir mums kinų autorių pavardės nieko nesako, taip ir Šenženio publikai – lietuvių pavardės. O ir abiejų LKO koncertų programos koncepcija labiau priminė šalių prisistatymą ar vitriną nei įprastą koncertą. Algirdo Martinaičio „Rojaus paukščiai“, Jono Tamulionio „Toccata diavolesca“, Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ stilistiškai susisiejo su Xiaogango Ye ir Li SS kompozicijomis. Tačiau barokinė Giuseppe’s Tartini Sonata smuikui g-moll, Niccolò Paganini „Cantabile“, Piotro Čaikovskio Serenada styginiams C-dur šiame kontekste, pavyzdžiui, mūsų filharmonijoje galėtų atrodyti keistai. Sensacingą griežimo techniką pademonstravo ir jaunas smuikininkas virtuozas Romanas Kimas, atlikdamas savo kūrinį „Il Brindisi“ pagal Giuseppe’s Verdi operą „Traviata“, čia solistas grojo ir dantimis. Scenoje matėme ir kitus „triukus“, pavyzdžiui, Romano išrastus spektrinius akinius koncentracijai. Šis dvidešimt trejų smuikininkas jau turi pulką savo gerbėjų, tai buvo galima suprasti iš publikos reakcijos.

 

Džiugu, kad LKO koncertai pateko į lankomiausių festivalio renginių trejetuką, kartu su arfininku Xavier de Maistre ir pasaulyje pripažintu pučiamųjų kvintetu „Canadian Brass“. Teigiama, kad Kinijoje net ir įžymūs Europos kolektyvai patenka į vienodos konkurencijos sąlygas, mat dažnas kinų klausytojas nežino Vakarų pasaulio reitingų, dešimtukų ar penketukų, nėra susidaręs mums būdingo konteksto apie prestižą ir pripažinimą.

 

Vienas festivalio organizatorių Sam Su – Lietuvos muzikinės kultūros gerbėjas. Vien pernai jis tris kartus lankėsi Lietuvoje ir klausėsi Lietuvos kamerinio orkestro 20-ajame Vilniaus festivalyje. „Koncertuose girdėjome tris akcentus. Pirmas – lietuvių kompozitorių kūriniai, antras – Kinijos kompozitorių premjeros ir trečias – mainai, kuriuose bendradarbiauja Vilnius ir Šenženis. Pasirodymais itin domėjosi žiniasklaida, vadinasi, LKO koncertai buvo deramai įvertinti. Festivalis turi didelių planų ir garantuotą finansavimą, o miesto valdžia supranta, kad ekonominė sėkmė prasideda nuo kultūros“, – sakė Sam Su. Šių gastrolių idėja gimė prieš metus, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Šenženio municipaliteto ir festivalio atstovais. Reiktų priminti, jog Nacionalinės filharmonijos ir Kinijos kultūriniai mainai vyksta nuo 2013 m., o LKO jau lankėsi Pekine, Ksiamenyje, Makao, Siane, Džongšane. Kitų metų spalį orkestro laukia penktos gastrolės šioje šalyje. Balandžio 21 d. LKO dalyvavo Džengdžou vykusiame Geltonosios upės muzikos festivalyje. Čia drauge su šio miesto simfoniniu orkestru ir dirigentu Timothy Su vilniečiai atliko Ludwigo van Beethoveno Septintąją simfoniją.

Lietuvos kamerinis orkestras Šenženio koncetų salėje. J. Grickevičiaus nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras Šenženio koncetų salėje. J. Grickevičiaus nuotr.
Roman Kim ir Lietuvos kamerinio orkestro repeticija. J. Grickevičiaus nuotr.
Roman Kim ir Lietuvos kamerinio orkestro repeticija. J. Grickevičiaus nuotr.
Dirigentas Modestas Barkauskas su festivalio organizatoriais. J. Grickevičiaus nuotr.
Dirigentas Modestas Barkauskas su festivalio organizatoriais. J. Grickevičiaus nuotr.