Būtinas atsakas referendumui

Benas Lunnas yra anglų kompozitorius, šiuo metu studijuojantis magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Be savo kūrybinės veiklos, Lunnas domisi šiuolaikine Baltijos šalių muzika ir rašo tinklaraštį „Baltic Musical Gems“. Publikuojame įrašą iš jo tinklaraščio, parašytą kaip atsaką į Didžiosios Britanijos birželio referendumą. Straipsnyje pristatomi jauni lietuvių kompozitoriai, gyvenantys ir kuriantys Anglijoje, ir pateikiamos nuorodos į jų įrašus.

Didžioji Britanija nubalsavo (52% prieš 48%) palikti Europos Sąjungą. Daugeliui tai nebuvo staigmena, tačiau kitiems tapo stipriu ir sunkiu sukrėtimu. Tikrąsias šio sprendimo pasekmės visas pasaulis dar pajaus ir tai dar ilgai liks rimtu sukrėtimu. Nepaisant mano polinkio į politiką, žinau, kad šis tinklaraštis nėra politinis, tačiau toks svarbus dalykas turi būti kaip nors aptartas. Taigi, manau, padariau viską, ką dabar galiu padaryti. Džiaukimės lietuviais Jungtinėje Karalystėje!

Taigi pradedam! Pirma mane sudominusi lietuvių kompozitorė, kurią noriu pristatyti, yra Mančesteryje gyvenanti Vitalija Glovackytė. Kaip kompozitorė pripažinimo ji sulaukė bendradarbiaudama su eksperimentinės muzikos ansambliu „Apartment House“ ir sudalyvavusi Londono simfoninio orkestro rengiamoje Panufniko programoje^[1]. Man jos stiprybė geriausiai juntama elektroninės muzikos darbuose. Tokie kūriniai kaip „Sunday” yra šiurkštūs, tamsūs ir tiesiog nuostabūs! Nepaisant to, kad yra beveik griaunantys, jie pasižymi netikėtu humoro jausmu, kurio daugelis kompozitorių gėdytųsi. Pasiklausyti jos kūrybos galima čia.

Tie, kurie skaito mano tinklaraštį, jau pastebėjo, kad ne visada teigiamai atsiliepdavau apie Egidijos Medekšaitės darbus. Pripažįstu, jog kūriniai, kuriuos girdėjau per pastaruosius kelerius metus, man nepaliko stipraus įspūdžio, kadangi jau buvau girdėjęs geresnių jos darbų. Kai pirmą kartą prieš trejus metus susidūriau su jos kompozicija „Panchami“, mane pritrenkė šio kūrinio melodingi banguojantys motyvai ir dūzgianti elektronika, susiliejanti fone. Egidijos tekstilės manija^[2] sukuria intriguojančią muzikinę rekonstrukciją, todėl jaučiu, kad kaip kompozitorė ji vis labiau auga ir laikui bėgant taps dar elegantiškesne ir laisvesne. Jos muzikos pasiklausykite čia.

Manęs abejingo nepaliko ir kompozitorė Juta Pranulytė. Nuo pat tada, kai susipažinome, ji išsiskyrė savo energija, minties aštrumu ir perfekcionizmu. Jos sukurta muzika buvo labai elegantiška, o jos stulbinantys kūriniai rodė, kad ji juda link kažko netgi dar stipresnio. Šiuo metu Juta gyvena Glazge ir rašo didelės apimties muziką turimiems libretams. Gana stipri jos kūrybos sritis yra chorui skirti kūriniai. Jos ,,Deus ex machina“ pasižymi tamsiu ir brutaliu muzikiniu kraštovaizdžiu su juntamu galingu dėmesingumu. Šis darbas yra didelis žingsnis jai kaip kompozitorei, kadangi parodo jos tikrai jautrias pastangas atskleisti savo muzikinę meistrystę. Manau, kad Juta apstulbins tūkstančius, jei pradės kurti kompozicijas su dar brutalesne žinute, slypinčia už jų. Klausykitės jos darbų čia.

Rūta Vitkauskaitė buvo pirmoji lietuvių kompozitorė, su kuria susipažinau prieš penkerius metus. Mes taip dažnai susitikdavome netyčia, kad ji nuolatos buvo mano darbų Baltijos šalyse akiratyje. Gana juokinga, kad mūsų pažinties diena man tapo lemtinga – ji mane atvedė iki atvykimo į Baltijos šalis. Rūtos darbai rodo troškimą atsiplėšti nuo visko. Jai būdingas visa apimantis ir sveikintinas noras atrasti kažką naujo. Parašiusi ar pristačiusi improvizacijas įvairiems projektams ar kvestionuodama operos esmę, Rūta nenori užsibūti ties tuo. Čia yra jos solo akordeonui „For Many Thousands“. Tai kūrinys, kuris buvo atliktas tądien, kai susitikome pirmą kartą.

Šio mielo straipsnio pabaigai norėčiau trumpai pakalbėti apie stiprų Lietuvos pagalbininką iš Didžiosios Britanijos. Lietuvių kilmės „Apartment House“ violončelininką Antoną Lukoszevieze‘ių  būtų galima pavadinti Lietuvos čempionu – toks jis yra jau kelerius metus. Jo noras ir užsidegimas skleisti žinias apie kompozitorius, pradedant Ryčiu Mažuliu ir Jurgiu Mačiūnu, baigiant Egidija Medekštaite ir Antanu Rekašiumi, nusipelnė tiek pagyrimų, kiek tik įmanoma. Nuostabi veikla, kurią Antonas daro su „Apartment House“ įrodo, kad nepaisant Britanijos pasirinkimo, vis dar yra stiprių sąjungininkų, besistengiančių parodyti, koks didingas yra likęs pasaulis. Pasiklausykite, kaip „Apartment House“ atlieka trečiąjį Antano Rekašiaus kūrinio „Musica Dolente et con brio“ dalį čia.

Vertė Deima Žuklytė