Kodėl mums tebereikia „Druskomanijos”?

Kaip ir kasmet vieną gegužės mėnesio savaitę „okupuoja” Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija”: prasidėjęs Vilniuje, jis tradiciškai pratęsiamas Druskininkuose (iš čia kyla ir pavadinimas) ir užbaigiamas Liškiavoje. Festivalį visuomet organizuoja Kompozitorių sąjunga, o visus rengimo darbus atlieka Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei kitų įstaigų studentai, todėl „Druskomanija” išlieka jauniausiu, tačiau seniausiai (net 32-ąjį kartą) rengiamu aktualiosios muzikos festivaliu Lietuvoje.

Įpusėjus šiųmetinei „Druskomanijai”, norisi apsvarstyti, kodėl anksčiau kone „palaidotas” festivalis (cituojant Vaidos Urbietytės-Urmonienės žodžius 2014 m. straipsnyje „Nesenstantis šauklys”) visada ryžtingai išnyra pavasarinių renginių ir sesijų sūkuryje. Galima surasti net keletą festivalio organizatorius, dalyvius, atlikėjus ir lankytojus itin motyvuojančių priežasčių.

Pirmiausiai, „Druskomanija” surengiama kompozicijos bei muzikologijos specialybių studentų iniciatyva ir pastangomis, todėl kas keletą metų organizacinė grupė kardinaliai atsinaujina. Taip vis kiti jaunieji kūrėjai išmėgina save planuodami festivalį, jo koncepciją, kiekvieną koncertą, suburdami atlikėjus ir kviesdami kompozitorius rašyti naujus kūrinius. Kai kurie studentai taip atranda, jog įgijo puikius renginių organizavimo įgūdžius, jie susipažįsta su „Druskomanijos” vidiniu mechanizmu; nors pirmasis naujos rengėjų kartos festivalis gal kiek ir „prisvyla”, vėlesni pavyksta sklandžiai ir atneša itin gerų atsiliepimų.

Labai svarbu, jog festivalis „Druskomanija” yra išskirtinė proga jauniesiems kompozitoriams pristatyti savo kūrybą. Ypatingai didelio dėmesio sulaukia bakalaurų ir magistrų baigiamieji darbai orkestrui, kuriuos tradiciškai atlieka festivalio senbuvis Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus) ar kiti kolektyvai. Buvusieji, dabartiniai, o kartais ir būsimieji LMTA studentai rašydami nedidelės apimties kompozicijas „Druskomanijai” įgyja neįkainojamos patirties: jie turi laiku pateikti kūrinį tam tikrai atlikėjų sudėčiai, vėliau kartu repetuoja, galiausiai, jų kūriniai klausomi susirinkusių festivalio lankytojų. Taip jauni ir ne visada ryžtingi kompozitoriai-ūgliai palengva stiebiasi į viršų; o kaip gi kitaip jie taps ateities kutavičiais, balakauskais, narbutaitėm, mažuliais ir janulytėm…

Dar viena festivalio gyvumo priežastis – būdvardis „tarptautinis”, atsispindintis „Druskomanijos” programoje: kasmet rašyti ir pristatyti kūrinius festivalyje kviečiami ir jaunieji užsienio šalių kompozitoriai. Specialiai į „Druskomaniją” atvyksta šiuolaikinės, eksperimentinės muzikos ansambliai; taip kuriamas tarpkultūrinis jaunųjų muzikų dialogas.

Be to, „Druskomanijos” atlikėjams festivalis suteikia vertingos patirties. Jų arsenalą daugiausiai sudaro jauni muzikantai, pasirengę skubiai paruošti įvairialypę programą: vieniems, pratusiems prie savo repertuaro, naujosios muzikos atlikimas, kompozitoriaus užmačių įgyvendinimas tampa tikru iššūkiu; kitiems svarbiausias potyris – pasirodymas festivalyje, susipažinimas su kitais dalyviais etc.

Festivalio nenutrūkstamumą užtikrina nuolatiniai „Druskomanijos” lankytojai – tai pirmiausia muzikai, studentai ir kiti, dažniausiai ateinantys palaikyti bičiulių bei pasiklausyti, atrasti, ką netikėto pasiūlys kiekvienas koncertas. Jie būtinai pasiliks po jų, kad aptartų visus išgirstų kompozicijų ir atlikimo privalumus bei trūkumus, taip suteikdami galimybę kompozitoriui išmokti priimti pastabas ir jų mokytis; klausytojai širdingai džiaugsis kiekvieno kūrėjo sėkme ir nė neklaus, kodėl oficialus „Druskomanijos“ lankstinukas pasirodė tik trečiąją dieną. Taigi, festivalis turi savo nuoširdžius palaikančius lankytojus; žinoma, liūdna, kad kuklioje, kamerinėje publikoje šmėsteli vos vienas kitas ne LMTA veidas: negi juos atbaido žodis „šiuolaikinė” prie muzikos? O gal „manija” pačioje „Druskomanijoje”?

Galima nepaliaujamai vardinti festivalio gyvavimo priežastis, o iš tiesų visa atsiremia į vieną pagrindinį stimulą: „Druskomanija” – tai šiandienos festivalis, skirtas visiems, trokštantiems patirti dabartį ir joje gyventi. Kai praeitis lieka užnugaryje, o ateitis dar tik kitame posūkyje, lieka vienintelis kelias – gyventi čia ir dabar.

Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija’16” dar tęsiasi (vyksta gegužės 22–29 dienomis), tereikia susidabartinti... šiandien pat!