Dar nesumedžiotas Lietuvos džiazas

Viso pasaulio džiazo atstovai kasmet renkasi ne kuriame nors megapolių, o Brėmene. Vienuolika metų iš eilės šis miestas yra džiazo atlikėjų, prodiuserių, festivalių organizatorių, agentų, leidėjų, žurnalistų, kritikų traukos vieta, mat čia vyksta džiazo mugė „jazzahead!“. Jos statistika: 15 000 klausytojų aplankė 40 koncertų, yra 35 scenos, 2750 profesionalių dalyvių, 969 kompanijos iš 57 šalių. „jazzahead!“ sudaro kelios dalys – pirmiausia paroda, kur savo nacionalinius stendus įrengė daugelis Europos šalių, Šiaurės Amerikos, Azijos atstovų, taip pat leidybinių kompanijų, žurnalų, agentūrų atstovybės. Ypač parodoje ryškios skandinavų, austrų, šveicarų erdvės, pirmą kartą nacionalinius stendus įrengė Rusijos džiazo atstovai, itin prašmatnus ir su užmoju Azerbaidžano stendas. Šių metų šalis partnerė buvo Šveicarija, todėl dėmesys jai ypatingas.

Tris vakarus skamba showcase (parodomosios programos) koncertai. Jie surikiuoti po šalies partnerės, Europos džiazo tinklo (European Jazz Network), užjūrio džiazo ir, žinoma, Vokietijos džiazo mugės vėliavomis. Kiekvieną projektą atrenka specialus žiuri. Trijų dienų panorama turtinga, joje – atradimai, naujienos ir jau žinomi vardai, tokie kaip Omeras Avitalis (JAV), „Minafric Orchestra“ (Italija), Trondheimo džiazo orkestras (Norvegija) ir kiti. Kitiems tai unikali proga prisistatyti koncentruotai profesionalų komandai ir galbūt atrasti kelius į naujus vandenis. Beje, į šią programą patekti nėra lengva. Yra tūkstančiai kandidatų, neretai sėkmė aplanko po penkerių ar daugiau metų. Šansus atsidurti šioje terpėje didina klubų programa, joje dalyvauja per tris dešimtis Brėmeno muzikos klubų, laikinų scenų. Bet svarbiausia – kasmet būti mugėje ir apie tai įvairiomis priemonėmis kalbėti.

Dar reikėtų paminėti konferencijų programą, kurioje aptariami autorinių teisių, elektroninių muzikos platformų, vadybos ir daugelis kitų klausimų. Visko aprėpti beveik neįmanoma.

Visai neseniai, prieš trejetą metų, „jazzahead!“ atsirado ir Lietuvos vardas, globaliame džiazo industrijos kontekste pirmą kartą pristatytas 2013 metais. Stende „Jazz from Lithuania“ šiemet dirbo Lietuvos džiazo federacijos atstovai Solveiga Rusytė ir šių eilučių autorius bei vienintelio šalies džiazo klubo „Jazz Cellar 11“ savininkas Vytautas Vaišys. Jie pristatė vizitinę kortelę – penktą kompaktinę plokštelę „Jazz from Lithuania“ – svarbiausią įrankį mugėje, atsakantį į klausimą, ar tikrai Lietuvoje tas džiazas yra. Nuo pirmojo „jazzahead!“ čia lankosi „Vilnius Jazz“ organizatorius Antanas Gustys, negausų lietuvaičių būrį papildė ir festivalio „Vilnius Mama Jazz“ organizatoriai Judita Bartoševičienė ir Kristijonas Bartoševičius.

Tad kaipgi atrodėme mes? Žinia apie Petrą Vyšniauską, Dainių Pulauską, Vytautą Labutį, „Ganelino trio“ yra pasklidusi plačiai. Priėję prie Lietuvos stendo svečiai prisimindavo šias pavardes. O kur dar šviesūs ir šilti prisiminimai apie mūsų festivalius. Tačiau visumos ir Lietuvos džiazo identiteto pristatymo trūko ir trūksta – kuo mes ypatingi ir išskirtiniai, kodėl užsienio festivalio prodiuseris turėtų pasirinkti kurį nors iš kompiliacijoje pateiktų trijų dešimčių atlikėjų? Tokių kompaktinių diskų kiekvienas parsivežėme po gerą lagaminą. Pagrindinę mugės tendenciją taikliai įvardijo Londono džiazo festivalio vadovas Johnas Cummingas: Brėmene vyrauja pardavėjai, jie „medžioja“ organizatorius ir festivalių atstovus. Papildysiu – daro tai kantriai ir profesionaliai.

Pas mus vis dar priimta manyti, kad džiazas reikalingas saujelei jį grojančių ir klausančių žmonių, tad tegu jie ir rūpinasi šios muzikos eksportu. Nors džiazas ir palyginti maža terpė, ji lygiavertė kitiems žanrams, ir tai įrodo mugės mastas bei kitų šalių nacionaliniai stendai. Toli ieškoti nereikia. Estija jau penkerius metus kryptingai dirba Brėmene ir raško pirmuosius vaisius. Pernai jų atstovas Peedu Kassas programoje pristatė savo projektą, šįmet Estijos stendas jau skandinavų pašonėje, įrengtas pagal moderniausias tendencijas, šiaurietišku stiliumi. Beje, juo rūpinasi ne džiazo muzikantai, o Estijos muzikos informacijos centras, perėmęs šią misiją iš Estijos džiazo sąjungos, sėkmingai besidarbuojančios tame pačiame stende. Tą patį stendą Estijos MIC eksponuos visose šių metų mugėse, tarp kurių – „Classical Next“, „Womex“, MIDEM. Visų estų institucijų interesai telpa „po vienu skėčiu“ ir tai sėkmingai veikia. Tad Estijos džiazas – geidžiamas partneris.

„Vien jau šalia tokios istoriškai ir ekonomiškai panašios į mus Estijos atrodome graudžiai. Palyginkime vien tik Lietuvos ir Estijos stendus. Žinoma, juk Estijoje valstybės prioritetų sąraše kultūra ir švietimas yra pirmose vietose, nevyriausybinės organizacijos yra finansuojamos, todėl jų rezultatai visiškai kitokie“, – sako Lietuvos džiazo federacijos prezidentė Solveiga Rusytė. Belieka apgailestauti, kad Lietuvos džiazas nepatenka nė į vienos organizacijos interesų akiratį...

Brėmene netikėtai sutikome Baltijos šalių entuziastą, daug metų keliaujantį ir dešimtį metų vedantį laidą apie jas Brėmeno radijuje – tai Albertas Casparis. Maloniai stebina, kaip giliai jis pažįsta ir palaiko Lietuvą. Pasak Alberto, pradėjus rengti „jazzahead!“ galima buvo tikėtis, jog Lietuvos atstovai čia įsikurs pirmieji. Tokį žinojimą skatino tuometinis deklaratyvus pasididžiavimas mūsų šalies muzika. Deja, pirmieji buvo estai, iki šiol mugėje sutinkami ir pavieniai Latvijos atstovai.

Reiškinius vertinti pro estišką prizmę skatina nesena patirtis miesto kultūros festivalyje „Tallinn Music Week“. Šio įvykio daugialypumas ir modernumas žavi ir jį įrašo į „privalomų aplankyti“ sąrašą. Talino scenose lietuvių yra kur kas daugiau. Regis, džiazo muzikantai turėtų pasimokyti iš mūsiškių indie atstovų, įvaldžiusių šiuolaikinę muzikos vadybos kalbą, laisvai ir, kas labai svarbu, drąsiai nardančių panašiuose renginiuose. Tekstas, leidinys, prižiūrimas socialinių tinklų puslapis, muzika, pasiekiama keliose platformose, videokanalai, operatyvi reakcija ir komunikacija klausimų nebeturi kelti. Tam daugelis Lietuvos džiazo muzikantų privalo skirti dešimteriopai daugiau dėmesio.

Skeptikai gali paklausti, kokia prasmė dalyvauti šiose brangiose mugėse. Atsakymas paprastas. Dalyvavimas jose įtvirtina šalį šio žanro žemėlapyje: ko nėra Brėmene, to bendruomenės akyse nėra visai. Ir prireiks dar kelerių metų ir pastangų, grįstų ne tik entuziazmu, kad taptume atpažįstami. Kiekviena panaši mugė suteikia galimybę užmegzti neįkainojamą – tiesioginį ryšį. Antai lietuvaičiai „Sheep Got Waxed“ Taline įteikė kompaktinę plokštelę asmeniškai Estijos prezidentui. Beje, ekonominiu požiūriu „jazzahead!“  nėra jau tokia brangi mugė. Tiesioginis skrydis jums atsieis apie 80 eurų, profesionalaus dalyvio kortelė – dar 105–150 eurų, priklausomai nuo registracijos datos, pragyvenimas taip pat įkandamas. Tad, mieli Lietuvos džiazo atlikėjai, Brėmenas jūsų laukia!