Visi buvome dalyviai

Sausio 13-osios koncertas „Širdie, giedoki laisvę!“ paliko stiprų įspūdį ir klausytojams, ir atlikėjams. Koncerte dalyvavo Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“ (meno vadovė ir dirigentė Audronė Steponavičiūtė Zupkauskienė), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus), Jūratė Staškienė ir Vladislovas Žičkus (fleitos), Vida Taurinskaitė-Rukšienė (sopranas), Domas Jakštas (violončelė), Vilniaus kultūros centro teatro studijos „Elementorius“ nariai (Eglė Storpirštienė ir Gediminas Storpirštis), Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“  trečios klasės (vadovė Diana Mickevičiūtė), jaunių (vadovė Audronė Steponavičiūtė Zupkauskienė) chorai bei smuikininkų ansamblis (mokytoja Elvyra Vadoklienė).

Koncertas susilaukė sėkmės ne vien dėl sumaniai parinktos programos, bet ir režisūros. Buvo profesionaliai išnaudotos bažnyčios akustinės galimybės, chorus išdėstant ne tik scenoje, bet ir šalia jos bei balkone, taip sukuriant ypatingą nuotaiką nuo pat koncerto pradžios. Kūriniai jungėsi taip organiškai, į pauzes įterpiant skaitovų žodį, kad žiūrovus apėmusi rimtis net neleido ploti. Koncerto pradžioje nuskambėjo  Alvido Remesos Choralas Sausio 13-ajai („Loreta“), parašytas būtent šiai datai atminti, pasižymintis klasikine harmonija bei homofonine faktūra, kuris sukūrė susikaupimo nuotaiką. Tik ketvirtajame kūrinyje, scenoje likus vien moterų chorui, Ray Boltzto „Adorate Dominum“ išgirdome džiugesnės nuotaikos užuominų, o muzikines temas choras dalijosi su orkestru. Sudėtingą barokinį Johanno Sebastiano Bacho kūrinį „Et in unum“ choras išdainavo greitu tempu, techniškai sudėtingame kūrinyje netrūko įvairių štrichų, polifonija girdėjosi tiek choro, tiek orkestro partijose. Bacho arijoje pasirodė 10 klasės moksleivė Austėja Zinkevičiūtė, jautriai džiugindama klausytojus švariu ir labai skambiu vokalu, jai pritarė moterų choras, kuris puikiai palaikė dinamikos balansą ir padėjo solistei, bei „Liepaičių“ smuikininkių ansamblis, kuris tembriškai skambėjo visai kitaip, nei styginių orkestras. Kelis kūrinius su „Liepomis“ atliko ir solistė Vida Taurinskaitė-Rukšienė. Jos stiprus, gražus balso tembras paryškino ir sušildė choro skambesį. Dramatišką viršūnę choras pasiekė su temperamentinga Hildigunnur Rúnarsdóttir kompozicija violončelei ir chorui „Vocalise“. Trys skirtingos dalys perteikė įvairias nuotaikas, pajutome nerimą violončelės kvintose, liūdesį bei skausmą solinėje vidurinėje kūrinio dalyje, ir vėl nerimą reprizoje. Dinaminiai kontrastai ir veržlūs harmoniniai sąskambiai įtraukė žiūrovą nuo pirmo iki paskutinio garso. Toliau koncertą tęsė „Liepaičių“ jaunių choras, kuris atliko Francesco Zagatti kūrinį „Gloria Patri“ drauge su fleitų duetu, kuris pagyvino koncertą įdomiais tembrais ir kitokia stilistika. Vytauto Miškinio „Ave Maris Stella“ išsiskyrė kūrybinga orkestruote, o Vaclovo Augustino „Tėvynei giedu naują giesmę“ sužavėjo patriotiška skaitovų priesaika ir ryžtinga, jaunatviškai gyvybinga nuotaika. Vėliau pasirodė jauniausios, labiausiai nutolusios nuo sausio 13-osios įvykių kartos simbolis – trečios klasės „Liepaičių“ choras. Mergaitėms atlikus dar kelis lietuviškus kūrinėlius (tarp jų net trečias koncerte skambėjęs V. Miškinio kūrinys), koncertą užbaigė visi chorai kartu. Buvo atliktas jautrus Sally Albrecht ir Jay Althouse kūrinėlis „Mažytė pasaulio dalis esu“, kuris savo paprasta, optimizmą teigiančia melodija puikiai apibendrino visą programą, o chorai, apdainuodami vienybę, susikibo rankomis.

Koncertas paliko puikų įspūdį dėl „Liepų“ ir „Liepaičių“ chorų vadovės Audronės Steponavičiūtės Zupkauskienės režisūrinių sumanymų vientisumo, parinktos programos įvairumo bei puikaus chorų, orkestro ir solistų pasirengimo tiek profesine, tiek emocine prasme. Ištikima „Liepų“ choro klausytoja M. Trasauskienė po koncerto parašė: „Retai atsitinka taip, kad nuo pradžios iki galo visa Šv. Kotrynos bažnyčion sausakimšai susirinkusi publika taip jautriai reaguotų. Net ir mažiukai vaikai, mėgstantys pasireikšti, rodos, suprato koncerto svarbą. Trys chorai, trys Liepyno giraitės – Liepos, Liepaitės ir Liepytės, pritariant Šv, Kristoforo  kameriniam orkestrui, giedojo klasikų, lietuvių kompozitorių kūrinius tikrai subtiliai. Pauzes užpildydavo G. Storpirščio ir kitų skaitomi Sausio 13-osios tragiškam laiko įtrūkiui skirti tekstai... Aktoriaus paraginti, susiėmę už rankų, pasijutom lyg tikri koncerto dalyviai.“