Į Vilnių šviesos greičiu jau skrieja vieno reikšmingiausių mūsų šalies muzikos renginių – Vilniaus festivalio – dalyvių rengiamų programų garsai. Šiemet festivalį numatyta surengti birželio 1–21 d., jame turėtų nuskambėti septynios programos, o svečiai atvyks iš įvairiausių šalių – nuo kaimyninės Latvijos iki tolimosios Kinijos.
Devynioliktą kartą rengiamas Vilniaus festivalis tęsia tradicijas ir pristato žymių Lietuvos ir užsienio atlikėjų interpretuojamų simfoninių bei kamerinių veikalų, džiazo ir baroko programas, šiuolaikinio Lietuvos kompozitoriaus premjerą, bendradarbiauja su kitais Europos festivaliais. Per keliolika gyvavimo metų akivaizdžiai praturtinęs šalies sostinės muzikinį gyvenimą ir prisidėjęs prie kultūrinio turizmo plėtros, gausaus mūsų šalies ir užsienio melomanų dėmesio jis tikisi ir šiemet.
„Muzika nušviečia pasaulį“ – toks šiųmečio Vilniaus festivalio moto, raginantis per muziką geriau pažinti pasaulį. Festivalio pradžios koncerte birželio 1 d. Lietuvos atlikėjams vadovaus pasaulinį pripažinimą pelnęs batutos meistras – Estijoje gimęs ir nuo vaikystės JAV, Niujorke, gyvenantis dirigentas Kristjanas Järvi. Su K. Järvi ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru Sergejaus Rachmaninovo Antrąjį fortepijoninį koncertą atliks jaunosios kartos pianistė Khatia Buniatishvili iš Gruzijos. Išskirtinis pradžios koncerto akcentas – tai MDR simfoninio orkestro (Vokietija) ir Vilniaus festivalio užsakymu sukurto lietuvių kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūrinio „Extracultural“ premjera Lietuvoje. Pasaulinė premjera, atliekama MDR simfoninio orkestro, ansamblio „Niko“ ir dirigento Kristjano Järvi, šių metų pradžioje įvyko Leipcigo „Gewandhaus“. G. Gelgoto vadovaujamo ansamblio „Niko“ atlikėjai gros ir lietuvišką „Extracultural“ premjerą.
Birželio 3 d. festivalyje su Lietuvos kameriniu orkestru ir jo meno vadovu, dirigentu bei solistu Sergejumi Krylovu pasirodys mandolinos virtuozas iš Izraelio Avi Avitalis. Šis stulbinantis mandolinos muzikantas Vilniaus publiką ketina pamaloninti Johanno Sebastiano Bacho ir Antonio Vivaldi koncertų versijomis mandolinai ir orkestrui. Koncerte išgirsime ir jau kone chrestomatiniais tapusių estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinių, jais LKO paminės šio kūrėjo 80-metį.
Itin ryškus šiųmečio Vilniaus festivalio akcentas turėtų būti Kinijos kultūros metų Baltijos valstybėse puošmena – Pekino nacionalinės operos spektaklis „Jangų giminės karvedės“. Festivalis suteikia išskirtinę progą pamatyti unikalų reiškinį, kuriuo domisi, stebisi ir žavisi viso pasaulio meno mėgėjai ir profesionalai. Pekino opera – bene sudėtingiausias ir turiningiausias kinų muzikinės dramos stilius, puoselėjamas Šiaurės Rytų Kinijoje. Operą Vilniuje išvysime birželio 4 d.
Nepažinto pasaulio paslaptį birželio 7 d. koncerte „Martinikos praeities pėdsakais“ praskleis šiųmečio festivalio džiazo atlikėjai – žymus džiazo pianistas ir įdomių projektų autorius Grégory Privatas (Martinika ir Prancūzija) bei jo kvintetas: Manu Codjia (gitara, Prancūzija), Jiri Slavikas (kontrabosas, Čekija ir Prancūzija), Sonny Troupé (Gvadelupė ir Prancūzija), Adriano Tenório (perkusija, Brazilija), ir kvinteto svečias – Gustavas Karlströmas (vokalas, Švedija). Jie pristatys visame pasaulyje populiarią autorinę programą „Cypario pasakojimai“ („Tales of Cyparis“), kuri yra išleista ir atskira kompaktine plokštele. Tai unikali kompozicija, universalia džiazo muzikos kalba pasakojanti tikrą istoriją. Po 1902 m. įvykusio ugnikalnio išsiveržimo, sunaikinusio visą buvusią Martinikos sostinę Sen Pjerą ir jos gyventojus, vienintelis gyvas saloje išliko akmeniniame bunkeryje kalintas Louisas-Auguste’as Cyparis (1875–1929). Po šių įvykių jis tapo žymaus keliaujančio cirko „Barnum & Bailey“ žvaigžde ir gastrolėse po pasaulį pasakodavo neįtikėtiną savo istoriją.
Festivalio baroko rubrikoje šiemet žvilgsnis kryps į Lietuvos ir Lenkijos valdovams dedikuotas Johanno Sebastiano Bacho kantatas. Specialią programą birželio 9 d. LDK Valdovų rūmuose pristatys lenkų muzikai, ir tai bus savita penkiasdešimtojo Vroclavo muzikos festivalio „Wrastislavia Cantans“ dovana devynioliktajam Vilniaus festivaliui. Vadinamąsias „lenkiškąsias“ kantatas, J. S. Bacho sukurtas Leipcige ir dedikuotas tuometiniam Lenkijos ir LDK valdovui Augustui III, jo sutuoktinei ir karalienei motinai, atliks Vroclavo baroko orkestras, Vroclavo nacionalinio muzikos forumo choras, solistai ir dirigentas Andrzejus Kosendiakas.
Festivalio kamerinės muzikos vakare birželio 11 d. susitiks ryškūs Italijos ir Lietuvos ansambliai – Kremonos kvartetas (Quartetto di Cremona) ir styginių kvartetas „Mettis“. Skambės Luigi Boccherini, Giuseppe’s Verdi, Philipo Glasso ir Felixo Mendelssohno-Bartholdy kamerinės muzikos šedevrai.
Festivalį vainikuos pabaigos koncertas „Odė džiaugsmui“. Birželio 21 d. gausi tarptautinė muzikantų grupė susiburs į Vilniaus festivalio uždarymo šventę ir baigiamaisiais akordais minės Latvijos pirmininkavimą ES Tarybai. Skambės kaimyninės šalies muzikos patriarcho Emīlio Dārziņio „Melancholiškas valsas“ – vienintelė išlikusi jo simfoninė partitūra, kurioje tautinės muzikos intonacijos meistriškai jungiamos su romantinėmis harmonijomis. Tikrą iššūkį atlikėjui keliantį Sergejaus Prokofjevo Trečiąjį koncertą fortepijonui paskambins latvių pianistas Vestardas Šimkus, pelnęs I premiją viename svarbiausių renginių fortepijono meno pasaulyje – Marijos Canals tarptautiniame pianistų konkurse Budapešte. Festivalį apibendrins monumentali Ludwigo van Beethoveno Devintoji simfonija. Jai atlikti telkiamos įspūdingos pajėgos – tai LNSO muzikantai, net du mišrūs chorai – „Latvija“ ir Kauno valstybinis, Latvijos, Vokietijos ir Rusijos solistai, vadovaujami maestro Modesto Pitrėno.
Festivalį rengia Lietuvos nacionalinė filharmonija ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Daugiau informacijos apie festivalio renginius: www.filharmonija.lt.
