Thomo Manno festivalio akimirka: koncertuoja Kauno kvartetas. D. Kirilausko nuotr.
Kiekvieną liepą į Nidą tūkstančius lankytojų sukviečiantis tarptautinis Thomo Manno festivalis šių metų kovo 20 dieną, penktadienį, 18 val. kviečia į atgarsių vakarą Chodkevičių rūmuose (Didžioji g. 4 / Bokšto g. 5) Vilniuje. Vakaro dalyvių laukia koncertas, kuriame skambėsiantys Igorio Stravinskio, Arvo Pärto, Wolfgango Amadeus Mozarto ir Vidmanto Bartulio kūriniai primins praėjusių metų vasarą Nidoje vykusią šventę ir ja pradėtą penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Europą negrįžtamai pakeitusio Pirmojo pasaulinio karo šimtmečiui, karo, taikos ir kūrybos aktualijoms skirtas ciklas pernai prasidėjo festivaliu „Šimtmečio vasara“. Šiemet liepos 11–18 d. ciklą pratęs jau 19-asis iš eilės festivalis „Sąžinės proveržis“.
Anot kasmetinį renginį organizuojančio Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkės, istorikės PD Dr. Ruthos Leiserowitz, šių metų festivalio temą įkvėpė paties rašytojo Thomo Manno biografija. Per karą kilęs rašytojo ideologinis konfliktas su broliu Heinrichu, kai Thomas palaikė Vokietijos reicho galios aspiracijas, o frankofilas Heinrichas kovojo už sąžiningo intelektualo pergalę, aprėpia klausimus, kurie šiandien aktualūs kaip niekad anksčiau. Koks vaidmuo kūrėjui tenka politikoje ir visuomenėje? Ar gali kūrėjas būti apolitiškas? Kaip reaguoja sąžinė į karo ir jam artimas situacijas? Ar reikia būti politiškai angažuotam, o gal įmanoma pasitraukti į „grynojo meno“ sferą? Vakaras Chodkevičių rūmuose taps ne tik proga įsijausti į šiuos amžinus klausimus gvildenantį festivalių ciklą. Vakaro metu savo veiklą pristatys ir Thomo Manno kultūros centras, šiemet minėsiantis savo dvidešimtąjį jubiliejų.
Thomo Manno kultūros centras buvo įkurtas 1995 m., siekiant inicijuoti kultūrinį bendradarbiavimą tarp Baltijos regiono šalių, paskatinti abipusį domėjimąsi tarp lietuvių ir vokiečių kultūrų, diskutuoti regionui aktualiais klausimais. Centro steigimo projektą įgyvendino Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras, bendradarbiaudamas su Nordostdeutsches Kulturwerk institutu Lüneburge ir Baltijos akademija Lübecke-Travemündėje. Šio projekto tikslas buvo restauruoti architekto Herberto Reissmanno suprojektuotą Nobelio premijos laureato, rašytojo Thomo Manno vasarnamį Nidoje ir įsteigti jame ne pelno siekiančią organizaciją „Thomo Manno kultūros centras“. Šį centrą LR Vyriausybė įregistravo 1995 m. rudenį. Oficialiais jo steigėjais tapo LR Kultūros ministerija, Klaipėdos universitetas ir Neringos miesto savivaldybė. Nuo pat pradžių Centras pradėjo vykdyti ilgalaikes mokslo ir kultūros programas, pirmiausia orientuotas į Baltijos regiono jaunimą. Per 20 veiklos metų jis tapo reikšminga įvairių kultūrų susitikimų vieta, kurioje plėtojami Baltijos regiono kūrėjų ir mokslininkų kontaktai, organizuojami įvairaus pobūdžio moksliniai ir kūrybiniai susitikimai – seminarai, konferencijos, simpoziumai, diskusijos, vasaros stovyklos ir plenerai.
Thomo Manno kultūros centras savo veikloje siekia puoselėti humanistines vertybes, itin svarbias šių dienų kontekste. Joms aktualizuoti skirti ir kasmetiniai, įvairių šalių kūrėjus sutraukiantys Thomo Manno festivaliai, pirmasis kurių buvo surengtas dar 1997-aisiais.
Vakaro Chodkevičių rūmuose metu mintimis apie centro istoriją ir jo veiklą dalinsis pirmoji Thomo Manno kultūros centro vadovė Vitalija Teresa Jonušienė. Praėjusius ir ateinantį festivalius pristatys Centro direktorė Lina Motuzienė. Koncertą ves Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo narė, muzikologė Vytautė Markeliūnienė. Renginys nemokamas.
