7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Vilniuje koncertuos pasaulį pavergusi pianistė Marta Argerich

Koncertas Vilniaus kongresų rūmuose

Martynas Grigas
Nr. 26 (1087), 2014-07-04
Muzika
Marta Argerich
Marta Argerich
Jau beveik penkis dešimtmečius Vakarų publiką savo pasirodymais audrinanti argentiniečių kilmės pianistė Marta Argerich rudenį pirmą kartą koncertuos Lietuvoje. Viena žymiausių šių laikų fortepijono virtuozių spalio 11 d. Vilniaus kongresų rūmuose muzikuos su smuikininku Gidonu Kremeriu ir jo vadovaujamu kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“. Programoje skambės Ludwigo van Beethoveno, Wolfgango Amadeus Mozarto ir Bélos Bartóko kūriniai.
 
M. Argerich prilyginama jau išėjusioms, bet neišdildomą pėdsaką fortepijono muzikos istorijoje palikusioms legendoms Arturo Benedetti Michelangeli bei Vladimirui Horowitzui, aristokratiškajam scenos patriarchui Maurizio Pollini. Jos jausmingumas, temperamentas, virtuoziškumas nepalieka abejingų.
 
Be M. Argerich neįsivaizduojami tarptautiniai festivaliai A. Benedetti Michelangeli Brešoje (Italija), Verbjė (Šveicarija), „Saratoga Festival“ Šiaurės Amerikoje. Ji pati rengia savo vardo festivalius Argentinoje, Šveicarijoje, Japonijoje. Nuo 2002 m. „EMI Classics“ kompanija įrašinėja geriausius pianistės pasirodymus jos vardu pavadintame festivalyje Lugane (Šveicarija), kur M. Argerich muzikuoja su savo bičiuliais ir jaunaisiais virtuozais.
 
Šį pavasarį pianistės kompaktinė plokštelė su W.A. Mozarto fortepijoniniais koncertais Nr. 20 ir 25, įgrotais kartu su šviesaus atminimo Claudio Abbado diriguojamu Mozarto orkestru, buvo įvertinti prestižiniu „Deutsche Schallplattenkritik“ apdovanojimu. Jį skiria įtakingiausi Vokietijos muzikos kritikai ir žurnalistai. Minėti įrašai – iš pernykščio menininkų pasirodymo Liucernos festivalyje Šveicarijoje. Jis sukėlė kritikų euforiją: kokia vaisinga gali būti išmintingo dirigento ir ekscentriškos solistės partnerystė! Publika po pasirodymo Liucernoje, pasak liudininkų, nežinojo, ar džiūgauti, ar iš laimės verkti.
 
Pianistės M. Argerich karjera trunka jau beveik 50 metų. Vaikystėje, persikėlusi iš gimtosios Argentinos į Europą, ji greitai ėmė skinti laurus tarptautiniuose konkursuose: būdama šešiolikos laimėjo Ženevos (Šveicarija) ir F. Busoni (Italija) pianistų konkursus, o dvidešimt ketverių tapo vieno žymiausių – Fryderyko Chopino konkurso Varšuvoje – nugalėtoja. Garsus austrų pianistas Friedrichas Gulda, sutikęs mokyti jaunąją argentinietę, savo autobiografijoje „Mano visas gyvenimas yra skandalas“ prisimena: „Būdama 12-kos ji žinojo viską – nesuvokiau, ko turiu ją išmokyti. Tikra beprotybė. Ji buvo šimtaprocentinis vunderkindas.“ M. Argerich pavergė publiką ir nežabota savo muzikavimo aistra, ir grožiu – juodutėlėmis garbanomis, ilgesingu žvilgsniu. Muzikos pasaulis kaip mat prakalbo apie „jauną laukinukę“, „klavišų tigrę“, „liūtų karalienę“. Pianistei ėmė plaukti viliojami pasiūlymai ir apdovanojimai. Ji pelnė prestižinį „Grammy“už Sergejaus Prokofjevo Fortepijono koncertus Nr. 1 ir 3, vėliau – svarbiausią Vokietijos klasikinės muzikos apdovanojimą ECHO Klassik už L. van Beethoveno ir Cesare’o Francko sonatas, atliktas su Itzhaku Perlmanu, o 2005-aisiais – solidų japonų prizą „Praemium Imperiale“.
 
Tačiau šlovė aistringai atlikėjai nesuteikė sielos ramybės. Permainingos jos nuotaikos ir blaškymasis gąsdino net patyrusius koncertų partnerius. „Kiti kuria savo karjerą, o ji stengėsi ją griauti“, – sakė leidiniui „Maestro“ vienas pianistės bičiulis. Visos menininkės pastangos įsprausti savo gyvenimą ir karjerą į rėmus baigdavosi nesėkme. Įvairios jos asmeninio gyvenimo peripetijos, nenuspėjamas koncertų scenarijus – visa tai kėlė ir tebekelia publikos susidomėjimą suvaržymų nepripažįstančia artiste. Retas atlikėjas yra taip priklausomas nuo savo vidinių būsenų kaip M. Argerich: jos koncertas publikai visuomet žada staigmenų. Tačiau pianistės karjera žydėte žydi, nors birželį jai sukako septyniasdešimt treji.
 

 

Marta Argerich
Marta Argerich