Balandžio 5 d. VU Didžiojoje auloje įvyko neeilinis jubiliejinis Vilniaus kultūros centro moterų choro „Liepos“ renginys „Supynė „Liepos“ žiedų vainiką“. Savo jubiliejiniam renginiui „Liepos“ (meno vadovė ir dirigentė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė, koncertmeisterė Loreta Kuliešiuvienė) pasirinko originalią formą su spalvingu turiniu. Renginio originalumą greičiausiai lėmė dvigubas „Liepų“ choro jubiliejus: 50 metų „Liepaitėms“ ir 25 „Liepoms“.Dabartinės „Liepos“ yra pirmosios „Liepaičių“vaikų choro studijos, susikūrusios prieš 50 metų, dainininkės. Nenutraukusios ryšių su daina, jau dvidešimt penkerius metus buvusios„Liepaitės“ sėkmingai dainuoja moterų chore.
„Liepos“ supynė išties spalvingą dainų vainiką, pakviesdamos į savo šventę dainos draugus. Jubiliejiniame koncerte dalyvavo dešimt chorų: penki moterų ir penki vyrų. Moterų chorams atstovavo jubiliatės, „Aidas“ (vadovė Lina Mačiulienė), „Eglė“ (vadovė Stasė Žaltauskaitė-Malūnavičienė), Kauno „Indraja“ (vadovė Zinaida Gerasina) ir Kretingos „Svaja“ (vadovas Aloyzas Žilys). Vyrų chorų pulką sudarė „Aidas“ (vadovas Tadas Šumskas), „Ąžuoliukas“ (vadovas Vytautas Miškinis), „Sakalas“ (vadovas Romas Makarevičius), „Varpas“ (vadovas Jurijus Kalcas) ir Kretingos „Žilvinas“ (vadovas Aloyzas Žilys).
Koncerto pradžioje „Liepoms“ jautriai bei šiltai padainavus Zigmo Venckaus originaliai harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Ant aukšto kalnelio“, scena buvo patikėta koncerto svečiams, kurie dainavo po du kūrinius. O „Liepos“ gražiai atliko „dekoracijos“ vaidmenį, įspūdingai susėdusios abiejose scenos pusėse ir pritardamos svečių dainuotiems kūriniams. Šalia savos programos kiekvienas choro dirigentas buvo pagerbtas dirigavimu jungtiniam chorui.
Svečių pasirodymą pradėjo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“. Pakiliai ir vyriškai energingai nuskambėjo Jurgio Karnavičiaus Jaunojo bajoro daina iš operos „Gražina“, aranžuota T. Šumsko (Kazio Inčiūros ž.). Šį kūrinį pakeitė jautri bei nuoširdi Edvardo Venckaus daina „Lietuvėli, kareivėli“, taip pat aranžuota T. Šumsko (Augustino Rakausko ž.). Tenka pripažinti, kad „Aido“ vyrai (dirigentas Vilius Grušnius, koncertmeisterė Daiva Genaitytė), nors ir garbaus amžiaus, nepraradę geros vokalinės formos ir noro dainuoti. Jungtiniam chorui T. Šumskas nuotaikingai padirigavo Liongino Abariaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Augo bernelis“.
„Aido“ vyrus scenoje pakeitė moterų choras „Eglė“ (dirigentas Giedrius Pavilionis, koncertmeisterė Milana Dunauskaitė). Moterys padainavo Leonido Abario „Atnešu rūtos šaką“ ir Ilze Arne „Viva la Musica!“. Choro vadovė S. Žaltauskaitė-Malūnavičienė jungtiniam chorui dirigavo Juozo Tallat-Kelpšos harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Tris dienas“.
„Eglės“ moteris scenoje pakeitė „Ąžuoliuko“ vyrai. Koncertui dirigavo Linas Balandis (koncertmeisterė Loreta Kuliešiuvienė). Ąžuoliukai pasirodė su V. Miškinio cikliniu kūriniu „Trys žvilgsniai į Dievo Motiną“. Choras pateisino savo garbingą vardą, tik dar turėtume palaukti, kol jų balsai galutinai suvyriškės.
Atėjo eilė ir Kauno „Indrajos“ moterų chorui (koncertmeisterė Indrė Grušelionytė). Kaunietės padainavo Donaldo Moore’o „Simply Alleluia“ (Williamo Boyce’o kanonas) ir Andrew Lloydo Webberio „Memory“. Nuoširdus choro dainavimas nepaliko abejingų. Itin jautriai ir patyrusios dirigentės ranka Z. Gerasina vedė jungtinį chorą su Kazimiero Viktoro Banaičio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Už jūrų marių“.
Po Kauno moterų kontrastingai suskambėjo „Varpo“ vyrai. Jie padainavo Rimvydo Žigaičio įdomiai išplėtotą lietuvių liaudies dainą „Išjojo, jojo“ ir Leonido Abario Sanctus iš Trumpųjų mišių Nr. 25. Dabartinės choro dirigento J. Kalco interpretacijos pasižymi tiksliu kūrinio teksto perteikimu. Visi dainininkai ir svečiai nuotaikingai „užplėšė“ J. Kalco diriguojamą Antano Budriūno harmonizuotą „Šienapjūtės dainą“ .
Toliau scenoje matėme Vilniaus mokytojų namų moterų chorą „Aidas“ (dirigentė Asta Balnionytė, koncertmeisterė Kotryna Gediminaitė). Jos padainavo Karlo Jenkinso „Adiemus“ iš „Songs of Sanctuary“ ir afrikiečių dainą „I Pharadisi“.
Paskui į sceną šventiškai pasipuošę išėjo svečiai iš Kretingos – rajono kultūros centro moterų choras „Svaja“ ir vyrų choras „Žilvinas“ (chormeisterė Lina Žilytė-Ganusauskienė). Moterų choras nuotaikingai padainavo Jono Tamulionio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Šarkela varnela“, vyrų choras – Aloyzo Žilio „Gera“ (lietuvių liaudies ž.) ir abu A. Žilio vadovaujami chorai pakiliai „sutraukė“ A. Žilio dainą „O man gerai“ (Aušros Zulumskytės ž.). Šie kolektyvai verti gerų žodžių jau vien dėl to, kad nepabijojo lygiuotis į seniai žinomus Lietuvos chorus. Beje, dėl vokalinės kultūros ir interpretacinio išradingumo jiems nėra ko prikišti. Intonacija tiksli, vokalas švarus ir bendras skambėjimas atitinka muzikos turinį. Jungtiniam chorui A. Žilys nuotaikingai padirigavo Algimanto Raudonikio dainą „Jūra“ (Vytauto Bložės ž.).
Jubiliejinį koncertą užbaigė vyrų choras „Sakalas“ (chormeisteris Jonas Motiejūnas, koncertmeisterė Jolanta Patamsienė). Šis choras padainavo Vytauto Juozapaičio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Kad aš jojau“ ir Algimanto Raudonikio „Vien tik tango“ (Broniaus Mackevičiaus ir Vytauto Bložės ž.). Jų pasirodymas paliko gerą įspūdį.
Derėtų paminėti, jog A. Steponavičiūtė-Zupkauskienė yra mokytoja ekspertė, dirbanti pedagoginį darbą Vilniaus chorinio dainavimo mokykloje „Liepaitės“. Šalia kitų disciplinų, mokytoja suteikia choro dirigavimo pagrindus mokinėms, svajojančioms pasirinkti choro dirigentės profesiją. Tad šiame iškilmingame renginyje mokytoja suteikė galimybę pasirodyti ir savo mokinei. Dvyliktokė Dalia Krapavickaitė kultūringai padirigavo Gedimino Kalino harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Tykus vakars“.
Jubiliejinį koncertą vainikavo jungtinio choro padainuota Juozo Gudavičiaus daina „Kur giria žaliuoja“ (Ksavero Sakalausko-Vanagėlio ž.), kurią po posmelį dirigavo visi dalyvavusių chorų dirigentai, o tarp jų ir dainų švenčių patriarchas – Lionginas Abarius.
Koncertą nuotaikingai, sykiais rimtai, sykiais su humoru vedė Miglė Greičiuvienė ir Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė.
Teko girdėti dzūkės močiutės nuostabų pasakymą: „Daina in Dangų kopia, paskui savi žmogų veda“. Nuoširdžiai linkiu visiems dainos mylėtojams ir jų vadovams, dalyvavusiems „Liepų“ jubiliejiniame koncerte, neprarandant entuziazmo ir kūrybinės ugnelės kopti in Dangų paskui savo dainą. Ir dar ne vieną kartą susibėgti po gaudžiančia liepa.
