Kaunas įtrauktas į Europos kino kultūros lobyno sąrašą
Europos kino akademija (EFA) papildė Europos kino kultūros lobyno sąrašą dar dešimčia vietų, tarp kurių ir Lietuva. Kino kultūros asociacijos iniciatyva pasiūlytas Kaunas, kaip kultūrinė terpė, kurioje gimė nauja kino forma – tūrinė lėlinė animacija. Kino kultūros lobyno sąrašu EFA pagerbia simbolinę reikšmę Europos kinui turinčias istorines vietas, kurias būtina saugoti šiandien ir ateities kartoms.
Pernai į lobyną buvo įtraukta pirmoji Lietuvos vieta – Neringa kaip pasaulio kinui reikšminga filmavimo lokacija, kurioje nufilmuoti ir vieni svarbiausių lietuviškų filmų. Kino kultūros asociacija pasiūlė šį sąrašą papildyti dar viena Lietuvos ir pasaulio kinui reikšminga vieta – Kauno miestu, kuriame kaip menininkas formavosi ir pirmuosius tūrinės animacijos filmus pradėjo kurti pasaulinio garso kino pionierius Vladislavas Starevičius. Jis laikomas ir vienu iš ankstyvojo kino Lietuvoje pradininkų – 1909 m. jis sukūrė vieną pirmųjų dokumentinių filmų „Virš Nemuno“.
Europos kino lobyno sąraše pažymėtas Kauno miesto muziejus – viena iš kelių su Starevičiaus asmenybe sietinų miesto vietų. Kaune užaugęs menininkas dirbo ir, šalia kitų pareigų, vabzdžių kolekciją kuravo pirmajame Kauno miesto muziejuje, kuris nuo 1905 m. veikė Rotušės aikštėje ir yra laikomas dabartinio muziejaus pradžia. Starevičius ieškojo praktinių sprendimų, kaip nufilmuoti gyvus, režisieriaus vizijai nepaklūstančius ir nuo filmavimo apšvietimo kaitros greitai nugaištančius vabzdžius. Eksperimentuodamas su kino kamera, jis sugalvojo vabalus paversti lėlėmis ir jų judesius filmuoti stop kadro technika. Taip 1910 m. buvo sukurtas pirmasis pasaulyje tūrinės animacijos filmas „Lucanus cervus“, kuriame vaizduojama elniaragių kova dėl patelės. Kaune greičiausiai buvo nufilmuotas ir režisierių išgarsinęs filmas „Gražioji Lukanida“ (1912).
Kauno įtraukimas į Europos kino kultūros lobyno sąrašą, pasak Kino kultūros asociacijos valdybos narės kinotyrininkės Linos Kaminskaitės-Jančorienės, reikšmingas tuo, kad padeda įtvirtinti naują nacionalinio kino sampratą. Anksčiau ji buvo paremta kūrėjų nacionaliniu identitetu. Tai lėmė, kad Lietuvos kino istorijoje nebuvo tinkamai įrašyti svarbūs pasaulinio kino etapai, tarp jų – lėlinės animacijos pradžia. „Tai, kad Starevičiaus kūryba į Lietuvos kino raidą buvo integruota vėlai, lemia tyrimų apie šį animatorių stoka bei vis dar tarptautinėje istoriografijoje vyraujantis kolonijinis žvilgsnis, Starevičiaus nesiejantis su Lietuvos kontekstu“, – apie būtinybę tinkamai pažymėti ir viešinti pražiūrėtus svarbius kino istorijai faktus bei platesnę nacionalinio kino sampratą teigia kinotyrininkė.
Dailininko, režisieriaus, operatoriaus ir scenografo Starevičiaus dėka animacija, kuri iki jo tebuvo judantys pieštiniai vaizdai, įgavo naują tūrinę išraiškos formą, o su tuo ir visai naują santykį su žiūrovais. Šie filmai padarė milžinišką įtaką tolesnei animacijos raidai. Per pusę amžiaus trukusią karjerą Starevičius sukūrė daugiau nei 100 filmų. Vėlesniuose kūriniuose režisierius plėtojo savo išradimus, derindamas technologines naujoves su sudėtinga personažų psichologija ir socialine satyra. Jo filmas „Kinematografijos operatoriaus kerštas“ (1912) – vienas ankstyviausių savirefleksyvaus kino pavyzdžių, jame režisierius tyrinėja kino klišes. Starevičiaus dėka animacija tapo suprantama kaip kino rūšis, kuri gali perteikti nuoseklų pasakojimą, emocinį gylį ir formos rafinuotumą, todėl jis laikomas vienu svarbiausių ankstyvojo kino kūrėjų pasaulyje.
Tarp naujai į Europos kino lobyno sąrašą įtrauktų vietų yra ir vienas seniausių nuolat veikiančių kino teatrų Šiaurės Europoje, 1923 m. įkurtas Rygos „Splendid Palace“ – išskirtinis 1000 vietų jugendo ir neobaroko stilių architektūros paminklas. Į sąrašą taip pat įtraukta Oleksandro Dovženkos kino studija Kyjive, kur buvo sukurta daugiau nei 1000 filmų, tarp jų – pasaulinio garso šedevrų, turėjusių esminę reikšmę Ukrainos kino, kaip savarankiškos meno formos, susiformavimui. Pažymėtos ir kelios ypatingos filmavimo lokacijos, tarp kurių – Stalkerio takas Talino Rotermano kvartale, taip pavadintas dėl reikšmingo vaidmens Andrejaus Tarkovskio filme.
Europos kino akademijai pasiūlymą pateikusi Kino kultūros asociacija buvo įsteigta 2024 m. siekiant įtvirtinti platesnį kino kultūros suvokimą ir jos vietą bendrame kultūros lauke. Šiandien asociacija atstovauja plačiai ir įvairiai kino bendruomenei, veikiančiai edukacijos, festivalių, kritikos, kuratorystės, leidybos, paveldo, platinimo, rodymo, sklaidos ir tyrimų srityse. Visas Europos kino kultūros lobyno sąrašas skelbiamas Europos kino akademijos interneto puslapyje. Kauno miesto muziejaus inauguracijos renginiai planuojami šių metų rudenį.
