7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Gyvenimas kaip pokalbis

Nauji filmai – „Rašytojas“

Augustė Nalivaikė
Nr. 23 (1515), 2024-06-07
Kinas
„Rašytojas“
„Rašytojas“

Kai kuriems žmonėms laimė džiaugtis lemtingais susitikimais ir pokalbiais nusišypso kelis kartus gyvenime. Taip nutiko Dimai (Jamie Day) ir Kostui (Bruce Ross), susitikusiems šaltame, bet jaukiame Niujorke, praėjus trisdešimčiai metų po skausmingo (tuo metu atrodė – neišvengiamo) išsiskyrimo. Naujausiame Romo Zabarausko filme „Rašytojas“ (Lietuva, JAV, Vokietija, 2024) susipina jausmai – ilgesys bei meilė – ir žmogiškiausios problemos: tapatumas, politika, socialinė realybė. Zabarauskas įtaigiai ir jautriai „audžia“ filmą, kuriame atsiskleidžia įvairūs gyvenimo kompleksiškumo niuansai.

 

„Rašytojas“ – kamerinis filmas. Nors Niujorko kadrais pradedama istorija tarsi nuteikia „miesto, kuris niekada nemiega“ lūkesčiui – skubėjimui gatvėse, bandymams išsikviesti taksi, triukšmingiems klubams ir neįpareigojančių pažinčių gausybei, gana greitai visas veiksmas persikelia ir iki filmo pabaigos lieka Kosto bute. Veiksmas čia irgi per stiprus žodis – tai, kas vyksta filme, yra dviejų žmonių pokalbis.

 

Man pasirodė įdomu, kad Dimos ir Kosto susitikimas kavinėje pradedamas klausimu „kokia kalba kalbėsimės?“, tarsi nubrėžiant tam tikras žaidimo taisykles, tarsi pati kalba suteiktų jiems tam tikras laisves ir vaidmenis. Dima atvyko susitikti su Kostu, perskaitęs jo knygą apie jųdviejų santykius, nors ir nuslepia šį faktą. Iš pradžių nejauku, pokalbis mezgasi gana sunkiai, bet pamažu sužinome daugiau apie šiuos vyrus siejančią praeitį ir dabarties motyvus. Jie susipažino ir pamilo vienas kitą sovietų armijoje, kuri buvo itin pavojinga vieta homoseksualiems santykiams. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Kostui atsirado galimybė išvažiuoti į JAV, o tai reiškė santykių su Dima pabaigą. Šis išsiskyrimas yra viena svarbiausių pokalbio temų. Dima vis dar ieško atsakymo į klausimą „kodėl mums nepavyko?“.

 

Pokalbis kaip būdas atskleisti aktualias istorijos detales šiame filme puikiai veikia. Be abejo, prie to prisideda kamerinė filmo atmosfera. Pokalbis kaip ir pats gyvenimas – netobulas. Kai kurie veikėjų pasisakymai skamba tarsi edukacinė pamokėlė Vakarų žiūrovams, kurie galbūt yra nesusipratę sovietinio režimo žiaurumo temomis. Dalis pokalbio skamba nenatūraliai, tiek Dimos, tiek Kosto teiginiai primena debatuose dalyvaujančių asmenų tezes. Klausantis šių pokalbio vietų vis pačiai kildavo klausimas – ar jie iš tikrųjų, nesimatę trisdešimt metų, nori apie tai kalbėtis? Vis dėlto scenarijaus autoriams (Romas Zabarauskas, Artūras Tereškinas, Anastasia Sosunova ir Marcas Davidas Jacobsas) puikiai pavyko parašyti pokalbio apie jausmus ir jųdviejų istoriją dalis. Šios filmo vietos privertė nusišypsoti, juoktis ir atrodė neįtikėtinai gyvenimiškos – kitaip tariant, tikros.

 

Pasirinkimai ir laisvė rinktis – pasikartojanti pokalbio tema. Dima kartais naiviai, kartais rodydamas savo frustraciją dėl Kosto pasirinkimo palikti jį ir išvažiuoti į JAV teigia, kad žmonės visada gali rinktis, gali nepaklusti režimui, gali bandyti įveikti iškilusias kliūtis, jei tik labai nori. Kostas kritiškai vertina tokį požiūrį ir ginčijasi, kad laisvė rinktis režimo kontekste, vadinasi, režimo sąlygomis gyvenančių asmenų, neegzistuoja. Jis pats niekaip negalėjo atsivežti Dimos į JAV, kad ir kaip būtų norėjęs. Taip panašiai filmo veikėjai polemizuoja daugeliu socialinių bei politinių temų, įskaitant nacionalinio tapatumo, imigracijos, Rusijos kultūros boikotavimo. Intelektualiai – įdomu, bet iš žiūrovų perspektyvos vis tiek turbūt labiau intriguoja klausimas, ar jie vis dar myli vienas kitą.

 

Tiek Jamie Day, tiek Bruce’as Rossas puikiai atrodo bei jaučiasi vaidindami Dimą ir Kostą. Žiūrovai turėtų įsitraukti į jų istoriją, nes ji perteikta labai įtaigiai. Galbūt toks kamerinis, dviejų žmonių pokalbio formatas gali būti kritiškai vertinamas adrenalino siekiančių žiūrovų, bet, patikėkit, įtampos šiame filme netrūksta. Tikiu, kad homofobiškoje Lietuvoje reikia tokio jautraus filmo apie dviejų vyrų meilę, nepavaldžią laikui ir visuomenės spaudimui. Tai suteikia vilties.  

„Rašytojas“
„Rašytojas“
„Rašytojas“
„Rašytojas“
„Rašytojas“
„Rašytojas“
„Rašytojas“
„Rašytojas“
„Rašytojas“
„Rašytojas“