7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Meilė – vienišiausias jausmas

Nauji filmai – „Banelė ir Adama“

Augustė Nalivaikė
Nr. 19 (1511), 2024-05-10
Kinas
„Banelė ir Adama“
„Banelė ir Adama“

Saulė, mėlynas dangus, šiluma ir mylimojo prisilietimas – tiek nedaug reikia, kad pajaustum rojų žemėje. Kiekviena tokia akimirka tarsi pranašauja šviesų ir užtikrintą rytojų, bet pirmais kadrais maloniai žiūrovus nuteikiantis filmas – ne apie tai. Iš pirmo žvilgsnio „Banelė ir Adama“ („Banel e Adama“, rež. Ramata-Toulaye Sy, Malis, Senegalas, Prancūzija, 2023) pasakoja apie viltį ir norą gyventi, tačiau istorija pamažu įgauna vis niūresnį atspalvį.

Banelė (Khady Mane) ir Adama (Mamadou Diallo) – jauni ir įsimylėję sutuoktiniai. Jų kasdienybė viename iš šiaurinio Senegalo kaimų pilna, kaip vėliau paaiškės, naivių svajonių ir planų apie savarankišką gyvenimą. Banelė ir Adama elgiasi kitaip, nei iš jų tikisi kiti kaimo gyventojai, – abu priešinasi jiems primestiems vaidmenims. Banelė vis dar nesilaukia vaiko, nenori nešioti galvos apdangalų kaip kitos kaimo moterys, vengia moterims priskiriamų darbų. Adama – kaimo vyriausiųjų nusivylimui – atsisako tapti vadu, nors jam pagal giminystės ryšius tai priderėtų. Ilgainiui šių jaunuolių „maištas“ atskiria juos tiek nuo kaimo bendruomenės, tiek vieną nuo kito. Meilė tarp jų tampa vienišumo inkaru, neleidžiančiu pajudėti iš sąstingio taško.

Kaimas laukia liūčių, bet jos taip ir neprasideda. Sausra iškankina žmones, gyvulius ir gamtą. Pradedama kalbėti, kad sausra – tai bausmė, nes Adama atsisakė jam priderančių kaimo vado pareigų. Iš pradžių Banelė ir Adama nenori tikėti šiuo prietaru, tačiau ilgainiui vyras palūžta ir sutinka tapti vadu. Banelė supranta, kad jos svajonėms atėjo galas. Naratyviniu požiūriu filmo istorija nėra sudėtinga. Įsimylėjėliai versus kaimas, individas versus bendruomenė. Režisierė sugebėjo paprastą pasakojimą „įausti“ į vizualiai užburiančią tekstūrą, kuri ne tik maloni akiai, bet ir sušvelnina sunkiausias filmo vietas.

Filmas galėtų vadintis tiesiog „Banelė“. Adama egzistuoja labiau kaip priemonė kompleksiškai ir nevienareikšmiškai Banelės asmenybei atskleisti. Vertinti Banelės vaidmenį tik kaip feministinį išsilaisvinimą iš tradicinio moters vaidmens būtų pernelyg paviršutiniška. Banelės nepriklausomybė egzistuoja tik per jos ryšį su kaimo bendruomene, nes apsėdimu virtusi meilė Adamai ją daro priklausomą, pažeidžiamą ir (ne)nuspėjamą. Vienas intensyviausių žmogaus jausmų patiriamas ten, kur niekam to nereikia. Meilė negali nugalėti baimės, kurią jaučia kaimas. Ir vieno žmogaus gyvenimas negali nulemti viso kaimo gyvenimo.

Kaimo žmones išvarginusi sausra simbolizuoja Banelės ateitį. Likimas filme paminimas bent porą kartų, suteikiant erdvės pamąstymams apie kiekvieno mūsų gebėjimą pasipriešinti, atrodo, neįveikiamoms ir žmogui nepažintinoms jėgoms. Bloga nuojauta ir įtampa kuriama pamažu, tačiau emociškai paveikiais vaizdais. Ne veltui filmas Kanų kino festivalyje nominuotas ne tik „Auksinės šakelės“, bet ir „Auksinės kameros“ apdovanojimams.

Filmo moralas nėra iki galo aiškus, paliekama pakankamai erdvės įvairioms žiūrovų interpretacijoms. Tačiau toks režisierės sumanymas nebūtinai „suveikia“. Manau, tokia stipri pagrindinė veikėja nusipelno pati pasirinkti savo likimą. Ar ji yra kažkas daugiau nei tik Adamos mylimoji? Ar ji pajėgs įveikti gyvenimo siunčiamus iššūkius? Iš dalies istorija atrodo nebaigta.

Galbūt Banelė egzistuoja kiekviename iš mūsų ir bus nesunku tapatintis su herojės maištu bei atkaklumu. Kartu filmas tarsi įspėja mus nekvestionuoti susiklosčiusios pasaulio tvarkos, net jei nesutinkame su ja, nes būsime nubausti. Ar tai faktas, ar režisierės sumaniai sukonstruota provokacija – paliksiu nuspręsti žiūrovams.

„Banelė ir Adama“
„Banelė ir Adama“
„Banelė ir Adama“
„Banelė ir Adama“
„Banelė ir Adama“
„Banelė ir Adama“
„Banelė ir Adama“
„Banelė ir Adama“