Kinas
Debiutinis amerikiečių režisierės A.V. Rockwell ilgametražis filmas „Tūkstantis pirmas“ („A Thousand and One“, JAV, 2023, „Apple TV“) – tai sėkmingas bandymas papasakoti ilgam įsiminsiančią istoriją apie žmogišką stiprybę ir išlikimą chaotiškame Niujorke. Socialinis ir politinis afroamerikiečių gyvenimo didžiuosiuose Amerikos miestuose kontekstas filme atskleidžiamas pasitelkiant dramatiškas asmenines istorijas. „Tūkstantis pirmas“ – apie motinystę, šeimą ir ryšio su kitu paieškas, bet kartu tai filmas apie rasinę ir socialinę nelygybę viename didžiausių pasaulio miestų.
Pirmieji filmo kadrai žiūrovus supažindina su 1994 m. Raikerso saloje – didžiausiame Niujorko kalėjime – kalinčia Inez (Teyana Taylor). Iš karto po to ją matome jau Brukline, bandančią užsidirbti pinigų ir atnaujinti ryšį su šešiamečiu sūnumi Teriu (Aaron Kingsley Adetola), kuris keletą metų praleido globos namų sistemoje. Teris akivaizdžiai nepasitiki Inez ir jaučiasi atstumtas. Inez sužino, kad sūnus pateko į ligoninę, ir kai vieno lankymo metu šis dar kartą paklausia, kodėl ji nuolat jį palieka, pažeisdama įstatymus pasiima Terį gyventi kartu. Tai nėra taip paprasta, nes iš pradžių jie neturi net kur apsistoti. Inez su Teriu grįžta į gimtąjį Harlemą, kur bando prisiglausti tai pas vienus, tai pas kitus draugus ar pažįstamus.
Laikui bėgant Inez finansiškai atsistoja ant kojų ir su ūgtelėjusiu Teriu (Aven Courtney) bei mylimuoju Lakiu (Will Catlett) pradeda gyventi, rodos, įprastą, nuobodų gyvenimą. Tačiau nieko įprasto Inez ir jos artimųjų gyvenime nėra, nes tuo laikotarpiu Amerikoje paaštrėja policijos smurtas prieš afroamerikiečius ir prasideda skurdesnių Niujorko rajonų, įskaitant Harlemą, gentrifikacija. Būtent tokiame socialiniame bei politiniame kontekste ir būtų prasmingiausia suvokti šį filmą. Jame vaizduojamas istorinis Niujorko laikotarpis atskleidžiamas ne tik per atmosferą, bet ir užkadriniais komentarais, kurie leidžia suprasti ir pajausti politinius niuansus. Žiūrovams, neturintiems žinių apie kreko epidemiją, kuri neproporcingai paveikė afroamerikiečių populiaciją, socialinė filmo kritika tikriausiai nebus akivaizdi. Tačiau užtenka šiek tiek tuo pasidomėti, ir Inez istorija tampa rasės ir Harlemo istorija. Miesto gyvenimas tapęs jos gyvenimu, Inez nebūtų be Harlemo. Režisierė labai taikliai kuria paralelę tarp individo ir miesto: asmeninė drama yra visos visuomenės ir miesto drama.
Inez – neabejotinai įdomiausia ir stipriausia filmo dalis. Teyana Taylor šį vaidmenį atlieka puikiai ir taip natūraliai, kad net galima užmiršti, jog prieš jus – aktorė. Inez impulsyvi, nuolat pasirengusi kovai, kartais ją net sunku mėgti ar suprasti, tačiau atplėšti akių beveik neįmanoma. Moteris prarado tėvus per kreko epidemiją (apie tai filme yra tik viena kelių sekundžių trukmės užuomina) ir augo vaikų globos namuose, paprastai tariant, likimas jos nelepino. Ji smerkia individo pažeidžiamumą ir negali sau pripažinti, kad pati yra pažeidžiama. Nors finansinė padėtis laikui bėgant gerėja, Inez nepajėgia užpildyti emocinės tuštumos ir užmegzti tarpasmeninių ryšių – nesijaučia niekam artima ir suprasta. Ir ji, ir paauglys Teris (Josiah Cross) trokšta mylėti ir būti mylimi, tačiau sunkiai randa kelią į vienas kito širdį. Dėl šios priežasties paskutinė filmo dalis ir nereikalingas siužeto vingis atrodo šiek tiek neįtikinamai, nes istorijoje nebuvo skirta pakankamai laiko jų santykiams plėtoti. Tuo pat metu filme tarsi keliamas klausimas, ar trauminių patirčių paveikti asmenys gali kurti ilgalaikius, „šeimyniškus“ santykius.
„Tūkstantis pirmas“ – daugiasluoksnis filmas, jame individo drama veikia kaip miesto ir visuomenės veidrodis. Deja, toks filmo interpretavimas bus įveikiamas tik tiems, kurie yra geriau susipažinę su rasizmo istorija Amerikoje. Nors kitos filme nagrinėjamas temos taip pat aktualios ir paveikios, „Tūkstantį pirmą“ visų pirma žiūrėčiau rasinės nelygybės ir iš jos kylančių pasekmių individualiems likimams kontekste.
