Balandžio pradžioje „Netflix“ platformoje pasirodė dešimties dalių serialas „Konfliktas“ („Beef“, JAV, 2023), iš karto sulaukęs milžiniško žiūrovų dėmesio. Neabejoju, kad serialas ir jame vaidinantys aktoriai susižers nemažai apdovanojimų ir pateks į geriausių 2023 metų serialų sąrašus. Jau dabar yra sakančiųjų, kad „Konfliktas“ – geriausias kada nors „Netlix“ išleistas serialas, geresnis net už „Keistus dalykus“ („Stranger Things“).
Tai nėra lengvas serialas, veikiau atvirkščiai – reikia kantrybės ir pasiryžimo, norint baigti žiūrėti paskutines serijas. Sunkiai apibūdinamas žanras, groteskiškos scenos, skaudžios temos, netikėti siužeto vingiai – po „Konflikto“ kurį laiką išlieka kažkoks įvardijimui nepasiduodantis sunkumo jausmas. Kodėl tuomet šis serialas prikausto (beveik garantuoju, kad serijos bus sužiūrėtos per keletą dienų), o žiūrovai savo noru leidžiasi įtraukiami į tokią beprotybę?
Atsakymas gana paprastas ir rodantis scenarijaus autorių (Lee Sung Jin ir kiti) meistrystę: kiekvienas žmogus „Konflikte“ atpažins bent dalelę (jei bus nenuoširdus) arba net didelę dalį savęs. Tiesa tokia, kad kiekvienas iš mūsų mėgstame apie save galvoti geriau, nei yra iš tikrųjų, o kartu patys esame didžiausi savo priešai. Serialo veikėjai sukurti taip, kad žiūrovus papiktintų ir tuo pat metu veiktų kaip veidrodis. Mes mėgstame teisti kitus, manydami, kad „man taip tikrai niekad nenutiks“, bet šis serialas parodo, kad gyvenime dėl nieko negalime būti tikri. „Konfliktas“ yra apie daugelį dalykų, tačiau įdomiausios pasirodė asmeninės atsakomybės už savo gyvenimą ir sunkių emocijų išgyvenimo temos.
Eimi Lau (Ali Wong) – pasiturinti smulkiojo verslo savininkė, mama, žmona ir akivaizdžiai savyje užgniaužusi nemalonius jausmus asmenybė. Denis Čo (Steven Yeun) – vos galą su galu suduriantis, minčių apie savižudybę kamuojamas rangovas, kuriam sunkiai sekasi (o dažniausiai apskritai nesiseka) rasti naujų klientų. Eimi ir Denis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip nieko bendro neturintys žmonės, kurie, visų nelaimei, įsivelia į „kelių pykčio“ (angl. road rage) incidentą. Šis incidentas nemalonus ir gali kelti grėsmę aplinkiniams, tačiau „Konflikte“ išsirutulioja į absurdiškus, gyvenimą keičiančius įvykius.
Sunku keliais sakiniais aprašyti, apie ką šis serialas. Bet viena iš dominuojančių temų yra skausmas. Ne fizinis, kai į lovos kampą užsigavau pėdos pirštą, bet viską užvaldantis ir gyvenimą palaužiantis buvimo žmogumi skausmas, kurį esame jautę kiekvienas. Šis skausmas serialo veikėjams kyla iš nepasitenkinimo savimi ir savo gyvenimu, bejėgiškumo, desperacijos. Atsakymo į klausimą, kaip tinkamai gyventi ir būti laimingam, „Konfliktas“ tikrai nepateikia: pateikiama tik diagnozė, bet ne gydymo planas.
Eimi ir Denis siekdami pakenkti vienas kitam praktiškai sunaikina savo ir aplinkinių gyvenimus. Devyniuose epizoduose fanatiškai keršydami vienas kitam, paskutiniame tampa vos ne sielos draugais. Be abejo, tokia buvo pagrindinė idėja – atpažinti save didžiausiame prieše, nors personažų kolizija atrodo išspręsta skubotai ir be fantazijos. Eimi ir Denis save mato kaip aukas, tačiau aišku, kad jie yra pagrindiniai serialo „blogiukai“. Juos sieja aklas įniršis, kurį, užuot pripažinę, jie nukreipia vienas į kitą, o jų šeimos, draugai, bendruomenės tampa netiesioginės žalos įkaitais. Egzistencinio skausmo neigimas ir atsisakymas prisiimti atsakomybę už savo klaidas priveda pagrindinius serialo veikėjus prie impulsyvios ir viską aplinkui nušluojančios savidestrukcijos. Sunku būti žmogumi, bet dar sunkiau – blogu žmogumi.
„Konfliktas“ taip pat gana išmintingai kritikuoja įvairius modernaus gyvenimo, obsesijos dėl pinigų ir statuso, šiuolaikinių „tvarių“ romantinių santykių aspektus ir tendencijas. Socialinė kritika seriale pateikiama subtiliai, bet užtikrintai. Tai vienas iš geresnių šių metų serialų, kuris nepaliks abejingų, o dalį gal net šokiruos. Ar žiūrovai jausis laimingi ir atsipalaidavę žiūrėdami „Konfliktą“? Abejoju. Bet kas pasakė, kad viskas gyvenime, taip pat ir populiariosios kultūros vartojimas, bus lengva? Rekomenduoju priimti „Konfliktą“ tokį, koks jis yra – neapologetiškas ir apkarsti galintis mažųjų ekranų „desertas“, priversiantis susimąstyti apie mūsų pačių blogį.