Privilegijuotų žmonių kančios

Kodėl mums neužtenka paprasto gyvenimo? Nuolat siekiame turėti ir uždirbti daugiau, nepaisant kainos, kurią tenka sumokėti už tokį socialinį ir ekonominį pranašumą. Ir čia kalbu ne tik apie kainą finansine prasme, bet ir psichologinę naštą, kurią nemažai žmonių noriai prisiima, siekdami priklausyti aukštesnei ekonominei klasei. „Fleišmanui nesiseka“ („Fleishman Is in Trouble“, „Disney+“, JAV, 2022) – serialas apie privilegijuotų ir turtingų žmonių nerimą, arba „pirmojo pasaulio problemas“. Pati tematika kiek nuvalkiota, bet atrodo, kad žiūrovams vis dar įdomu stebėti itin turtingų veikėjų gyvenimo dramas ir intrigas.

Tobis Fleišmanas (Jesse Eisenberg) ką tik išgyveno skyrybas ir, be abejo, jaučiasi sutrikęs ir vienišas. „Kaip tai galėjo man atsitikti?“ – klausia jis. Netrukus Tobis atranda pažinčių programėles (tipiška), kuriose užsiregistravusios moterys noriai rodo jam dėmesį ir kviečia į pasimatymus. Jis negali patikėti savo sėkme ir kaip jaunuolis džiaugiasi neįpareigojančiais romantiniais santykiais. Jei atvirai, šiek tiek erzino „nieko nesuvokiančio“ vyro stereotipas. Deja, Tobis neilgai mėgaujasi poskyrybiniais santykiais, nes buvusi žmona Reičel (Claire Danes), palikusi jųdviejų vaikus jam, kuriam laikui dingsta. Staiga griūva visi Tobio planai.

Galbūt kūrėjų tikslas buvo paanalizuoti skyrybas išgyvenusio vyro jausmus ir iššūkius, tačiau serialo personažai – persmelkti lyčių stereotipų. Reičel yra karjeros aukštumų siekianti moteris, kuri už šį siekį nubaudžiama. Karjeros ir finansinės nepriklausomybės kaina – psichologinis palūžimas ir skyrybos. Kita svarbi veikėja, geriausia Tobio draugė Libi (Lizzy Chaplan), – nusivylusi namų šeimininkė, paslapčia pavydinti Tobiui neįpareigojančių santykių. Moteriškos lyties veikėjos šiame seriale įspraustos į tokius naratyvinius rėmus, kad net darosi nejauku. Ne tik įspraustos, bet ir baudžiamos. O vyrai, tarkim, Tobis arba Lizi vyras Adamas (Josh Radnor), vaizduojami kaip nekalti ir nuskriausti personažai – „juk jie nesuprato, kas vyksta“.

Vienas pagrindinių serialo klausimų – kas yra geras gyvenimas? Tobiui atrodo, kad jo pasirinktas gyvenimo kelias geresnis nei Reičel ir milijonierių jos draugų, nes jis – gydytojas, gelbėja gyvybes ir labiau prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo nei farmacijos kompanijų vadovai, besistengiantys „prastumti“ dar vieną „užsidepresavusioms namų šeimininkėms“ skirtą vaistą. Taip pat akivaizdu, kad Tobis nelaimi jokių moralės apdovanojimų, nes jaučiasi geresnis ir teisesnis už kitus, nors tą greičiausiai ir neigtų.

Santuoka su Reičel pasirodė sudėtingesnė, nei buvo galima tikėtis. Ar mes iš tikrųjų pažįstame žmones, su kuriais miegame? – kitas serialo keliamas klausimas. Kadangi anglų kalba pavardės nenurodo asmens lyties, serialo pavadinimą galima taikyti ir Tobiui, ir Reičel. Mano nuomone, Reičel situacija sudėtingesnė, nes iš jos kaip iš moters visuomenė tikisi daugiau ir už paklydimus baudžia nuožmiau nei vyrus. Reičel ir Tobio santykių (nes santuoka jau iširusi) likimas paliekamas už kadro, tad žiūrovai gali patys pagalvoti, ar veikėjų gyvenimo tikslai pateisino priemones. Galiausiai svarstymai, kaip mes patys suvokiame save ir kaip galime išeiti iš sudėtingų gyvenimiškų situacijų, šiam serialui suteikia šiokio tokio gylio.

Nors „Fleišmanui nesiseka“ balansuoja ties dramos ir komedijos riba, sunku tiek rimtai vertinti šį serialą, tiek juoktis iš veikėjų situacijų. Privilegijuotų veikėjų „kančios“ pateikiamos be jokios kūrybinės kibirkšties. Taip pat pernelyg akivaizdūs pasirodė kai kurie simboliniai motyvai, pavyzdžiui, serialas pradedamas apversto Niujorko vaizdu, akivaizdžiai darant sąsają su aukštyn kojomis apsivertusiu pagrindinių veikėjų gyvenimu. Praeities scenos, kuriose Tobis ir kiti personažai pajauninami pakeitus jiems šukuosenas, taip pat nepalieka jokių dviprasmybių. Nereikia per daug galvoti apie veikėjų vidinius išgyvenimus ir spekuliuoti, kas lėmė vienus ar kitus poelgius.