Viskas nėra taip, kaip atrodo

„Viskas nėra taip, kaip atrodo“, – galima ginčytis, kad ši frazė yra sėkmingo trilerio, veiksmo filmo ar serialo formulė. Žiūrovams iki pat pabaigos nelemta atsipalaiduoti, sekant ir bandant nuspėti tolesnius pagrindinių veikėjų likimo vingius bei šokiruojančias tiesas. „Senis“ („The Old Man“, rež. Jonathan E. Steinberg ir Robert Levine, JAV, 2022), šiuo metu rodomas „Disney+“ platformoje, pataiko tiesiai į dešimtuką, koks turi būti geras įtemptas veiksmo trileris. Na, ir kodėl taip malonu žiūrėti, kad pagrindinis veikėjas yra greitesnis, geresnis ir protingesnis už kitus (blogiukus), o visas kliūtis šluote nušluoja nuo savo kelio?

Neįveikiamas pagrindinis vaikėjas (-a), visada dešimčia žingsnių lenkiantis (-i) kitus, yra didžiausia klišė ir tikrai ne naujovė trilerio žanro filmuose ir serialuose. Džeisonas Bornas, Etanas Hantas ir kiti jau yra tapę tokio tipo herojų etalonais. Tačiau „Senyje“ mus pasitinka vyresnio amžiaus, sunkiai besugebantis apsimauti kojines ir reguliariai besitikrinantis sveikatą Denas Čeisas (Jeff Bridges) su, atrodo, gana nuspėjamu ateities scenarijumi. Sėslus našlio gyvenimas su dviem žavingais rotveileriais (mano nuomone, puikus kūrėjų sprendimas, nes kam nepatiks meilūs keturkojai draugai?) tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltas. Gana greitai žiūrovams atskleidžiama pirma detalė apie Čeisą – jis yra buvęs CŽV agentas, kurį pasivijo gyvenimą griaunanti paslaptis iš praeities. O ta praeitis politiškai kontroversiško Afganistano karo kontekste pradeda skleistis kadrais, kuriuose dalį pagrindinių veikėjų matome jaunus, pačių įvykių sūkuryje.

„Senis“ yra lėtai besivystančio pasakojimo, ilgų pokalbių ir intriguojančių veikėjų serialas, kuriame kartkartėmis vyksta intensyvesnės, puikiai surežisuotos veiksmo ir smurto scenos. Dėmesį atkreipia tai, kad smurto scenos tikroviškesnės ir intensyvesnės nei daugelyje tokio žanro serialų. Čia neužtenka vieno smūgio ar spyrio į galvą, o ilgai trunkantys kovos kadrai verčia žiūrovą susigūžti iš nejaukumo. Nors „eliminuoti“ Čeiso pasiųsti samdomi žudikai (kaipgi kitaip) yra lygiaverčiai priešininkai, jis per kiekvieną užpuolimą pagalbos sulaukia ir iš savo rotveilerių, kurie puikiai vykdo komandą „fass“ ir greitai tiesiogine to žodžio prasme kimba blogiukams į gerkles.

Tai nėra tipiškas lėkštas „šaudo gaudo“ trileris. Pavienės veiksmo ir įtampos scenos – tik viršutinis šio serialo sluoksnis, po kuriuo slypi reikšmingesnės ir jautresnės temos. Viena tokių temų – šeima. Kokius žmonių santykius galime laikyti iš šeimos kategorijos, o kokių – ne? Kaip jie susiformuoja ir kokio pasiaukojimo reikalauja? Į šiuos klausimus vienareikšmiškų atsakymų nerasite, bet garantuoju, kad jausmų kils visokių.

Pagrindiniame serialo pasakojime, be Čeiso, dalyvauja dar du veikėjai – Čeiso duktė Emili (Alia Shawkat) ir Haroldas Harperis (John Lithgow), aukšto rango FTB pareigūnas, glaudžiai susijęs su Čeiso paslaptimi iš praeities. Šių trijų veikėjų dinamika suteikia istorijai reikalingo gylio ir intrigos. Klausimas, kaip jie visi susiję, nepaliks abejingų, o tiesa atskleidžiama tik pirmo sezono paskutinėmis minutėmis. 

Tapatybės ir buvimo tikruoju „aš“ klausimai – dar vienas įdomus „Senio“ sluoksnis. Ką reiškia turėti kelis vardus, kelias tapatybes ir visą gyvenimą praleisti jomis žongliruojant? Šių temų reikšmę patvirtina kadrai, kuriuose veikėjai žiūri į veidrodį, į savo arba į kitų atspindžius langų bei automobilių stikluose, tarsi matydami kelias savo ir kitų versijas. Seriale dominuoja veidrodžio ir atspindžių simbolika, tačiau ji nenustelbia apskritai gana įspūdingų vizualinių sprendimų (operatoriai Sean Porter, Jules O'Loughlin, Armando Salas), kurie „Seniui“ suteikia profesionalumo jausmą, – kiekviena kadro detalė apgalvota ir pridedanti pasakojimui papildomos prasmės.

Tačiau įdomiausias pasirodė pats Denas Čeisas, pagrindinis serialo antiherojus. Ir nors Haroldas Harperis taip pat nelaimėtų jokių aukštos moralės apdovanojimų, jis Čeisui neprilygsta savo ambivalentiškumu ir nenuspėjamumu. Haroldas daro tai, ką reikia, o Čeisas – ką nori. Beveik neįmanoma suprasti Čeiso minčių ir motyvų. Jis – neapologetiškas ir žiaurus. Jeffas Bridgesas, atlikdamas šį vaidmenį, tiesiog nuostabus, bet nenoriu atskleisti per daug...

Dažną žiūrovą masina filmai ir serialai apie šnipus, „juodąsias operacijas“, dvigubus agentus, FTB ir CŽV, ir galima suprasti kodėl. Galbūt niekada nesužinosime, ar tai, kas vaizduojama ekranuose, bent iš dalies atitinka gyvenimo realijas, bet gal to ir nereikia? Bet kokiu atveju antras „Senio“ sezonas jau užsakytas, o tai reiškia, kad susidomėjusiems šia istorija greičiausiai bus pateiktas atsakymas, ar Čeisas gavo, ko nusipelnė.