7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Mūsų tapatybė yra daugybės santykių rezultatas

Michelle Williams apie „Fabelmanus“

Nr. 5 (1454), 2023-02-03
Kinas
„Fabelmanai“
„Fabelmanai“

Lietuvoje jau rodomas naujausias Steveno Spielbergo filmas „Fabelmanai“ („The Fabelmans“, JAV, Indija, 2022), atvirai pasakojantis apie režisieriaus gyvenimą – jo žydišką kilmę, šeimos paslaptis, brendimą ir susižavėjimą kinu. Spielbergo filmai padarė ne vieną perversmą kino istorijoje, kuri dabar neįsivaizduojama be „Nasrų“, filmų apie Indianos Džounso nuotykius ar „Šindlerio sąrašo“. „Fabelmanus“ režisierius planavo jau prieš dvidešimt metų – norėjo parodyti, kokią įtaką menininko raidai turi tėvai. Tačiau filmas galėjo atsirasti tik po tėvų mirties – Spielbergas nenorėjo įžeisti jų jausmų. Mama mirė 2017 m., tėvas – 2020 metais. Prisidėjo ir pandemija – pertrauka filmavimo aikštelėse leido greičiau užbaigti scenarijų. Jį režisierius rašė kartu su garsiu amerikiečių dramaturgu ir ne vieno scenarijaus autoriumi Tony Kushneriu.

 

„Fabelmanų“ veiksmas nukelia į 6-ojo dešimtmečio pradžią. Penkerių metų Semas kartu su tėvais pirmąkart atsiduria kino teatre ir yra taip sukrėstas pamatytos traukinio avarijos, kad beveik sulaužo savo žaislinį geležinkelį, bandydamas atkurti ją namie. Mama pasiūlo avariją nufilmuoti 8 mm kino kamera. Pamažu vaikiškas Semo susižavėjimas perauga į viso gyvenimo aistrą kurti filmus.

 

Ne vieną filmą kartu su Spielbergu kūręs operatorius Januszas Kamińskis viliasi, esą „filmas padės suprasti, kad kinas Stevenui yra autoterapija. Taip jis dorojasi su gyvenime patirtu skausmu. Manau, iš to kyla ir jo sėkmė. Filme „Pasaulių karas“ Tomo Cruise’o veikėjas kovoja su kosmoso mašinomis. Bet juk tai pirmiausia pasakojimas apie tėvą, bandantį rasti bendrą kalbą su vaikais. Šios temos Spielbergo kūryboje visada buvo ryškios: santykiai su tėvu, besąlygiška motinos meilė, pritarimo paieškos, kupinas vaikiško naivumo žvilgsnis į pasaulį. Taip pat ir paprasta tiesa, kad žmogus pažįsta save tik patekęs į sunkias situacijas.“

 

„Fabelmanuose“ Spielbergas tiksliai atkūrė savo vaikystės namus Naujajame Džersyje, Arizonoje ir Kalifornijoje. Filmas apima didelį laiko tarpsnį ir baigiasi 1965-aisiais, kai devyniolikmetis Spielbergas pasipriešino tėvo valiai ir metė studijas koledže, kad po dvejų metų pasirašytų sutartį su studija „Universal“. Priešingai nei dauguma filmų apie menininko kelią, „Fabelmanai“ pasakoja apie tai, ko būsimą režisierių išmokė artimieji ir pirmiausia mama Leah Adler.

 

Nuo penkerių metų ji mokėsi groti fortepijonu, studijavo konservatorijoje bei ekonomiką Sinsinačio universitete. Su inžinieriumi Arnoldu Spielbergu susituokė 1945-aisiais. Šeima augino keturis vaikus, gyveno Naujajame Džersyje, kur Leah turėjo dailės galeriją ir rengdavo koncertus – grojo fortepijonu. Santuokos neišgelbėjo nė persikraustymas į Kaliforniją, ir nors skyrybos vidurinės klasės žydų šeimoje tada vis dar buvo smerkiamos, Spielbergai išsiskyrė. 1967 m. Leah ištekėjo už Bernie Adlerio. Iš pradžių jie gyveno Arizonoje, paskui persikėlė į Los Andželą, kur atidarė netrukus mieste išgarsėjusį košerinio maisto restoraną „The Milky Way“. Mėgstamas Leah Adler posakis buvo: „Pyktis – labiausiai energiją sekinantis jausmas. Būk gera sau.“

 

„Fabelmanai“ jau pelnė ne vieną „Auksinį gaublį“ ir „Oskaro“ nominaciją. Spielbergo motiną suvaidino Michelle Williams. Pateikiame jos interviu žurnalui „Wysokie Obcasy“ fragmentus. Su aktore kalbėjosi Arturas Zaborskis.

 

Ką reiškia vaidinti artimą režisieriui žmogų?

Atvirai sakant, tai neįtikėtina patirtis. Šalia buvo žmogus, žinantis atsakymą į kiekvieną su mano heroje susijusį klausimą. Nebuvo taip, kad kartu svarstytume, kaip dabar pasielgtų mano herojė. Stevenas labai gerai supranta savo motiną, tad jei tik kildavo abejonių, kaip turėčiau vaidinti, jas iškart išsklaidydavo. Kuo ilgiau buvome filmavimo aikštelėje, tuo daugiau Stevenas pasitelkdavo prisiminimų. Šis filmas jam buvo lyg keksiukas Proustui – padėjo persikelti į anksčiau uždarytus savo atminties užkaborius.

 

Ar jūsų tai neapsunkino? Įžengėte į filmavimo aikštelę su tam tikra savo herojės vizija, bet režisierius vis pridėdavo naujų faktų.

Taip nebūna, kad pirmą dieną filmavimo aikštelėje jau turėčiau iki panagių sukurtą savo personažą. Vyksta procesas. Tai, ką darė Stevenas, buvo geriausia dovana, kokią galėjau gauti. Tai buvo jo asmeniški prisiminimai, tad jaučiausi išskirtinė, nes jis norėjo tuos prisiminimus patikėti man. Pamenu, kaip jis priėjo ir pasakė: „Norėčiau, kad šioje scenoje įsivertum mano mamos auskarus.“ Arba pertraukdavo sceną žodžiais: „Žinai, ji truputį atlošdavo galvą, kai nuskambėdavo panašus klausimas.“ Pamenu, vienai scenai jis man davė mamos vėrinį. Tokią akimirką jaučiausi artimesnė savo herojei ir žinojau, kad Stevenas nori ją perteikti tokią, kokia buvo, o ne tokią, kokią pats įsivaizduoja. Sunku patikėti, koks tvirtas jo meilės motinai pagrindas. Mano nuomone, tai gražu. Filmas svarbus, nes vis dar mažai turime istorijų, kuriose sūnūs atiduoda pagarbos duoklę motinai, – dažniausiai jie pasakoja apie savo tėvus ar kitus nusipelniusius šeimos narius vyrus bei jų pasiekimus. Stevenas pasakoja apie tą, kuri juo rūpinosi, palaikė ir mylėjo.

 

Svarbi filmo dalis yra Spielbergo tėvų skyrybos.

Žinojau, koks asmeniškas jam šis projektas. Manau, kad filmas yra perpildytas meilės. Kad tai nėra filmas apie skyrybas, tik apie ryšį, tam tikrą jo etapą. Mane sujaudino, jog skyrybos įvyksta ne todėl, kad miršta meilė. Filmas rodo, kad meilė išliko, kad ji neužgeso, bet jiems nepavyko rasti kito sprendimo nei išsiskyrimas. Tai ir tėvų meilė vaikams, kuriems tas sprendimas yra skriauda. Mūsų personažų aplinkybės ir veiksmai labai skausmingi. Filmavimo aikštelėje dažnai prisimindavau posakį: „Tik meilė gali sudaužyti tavo širdį.“ „Fabelmanai“ man padėjo suvokti, koks jis liūdnas.

 

Jūsų herojė skiriasi su vyru, bet išsiskyrę jie nenutraukia ryšių. Ar Spielbergo tėvai taip pat liko draugai?

Jausmai, kuriuos jie jautė vienas kitam, neišnyko, tik pakeitė formą. Spielbergo tėvas ir motina draugavo iki pat mirties. O juk buvo nebe jaunuoliai – jis išgyveno 103 metus, ji mirė 97-erių. Tai, kas rodoma filme, – tik jų gyvenimo vidurys. Todėl ir nesakau, kad „Fabelmanuose“ rodome ko nors pabaigą, tai tik nauja pradžia, kažko kito atsiradimas.

 

Regis, Leah Adler buvo temperamentinga moteris, nesirūpinanti, ką apie ją mano kiti. Net būdama garbaus amžiaus ji mėgo šokti.

Galėjau pamatyti vaizdajuostę, kurioje ji šoka būdama 95-erių! Ji niekad nebuvo profesionali šokėja, nesimokė judesio nei ritmikos. Tiesiog tai joje buvo. Įsikūnydama į ją supratau, kad taip ji išreikšdavo savo laisvės pojūtį. Judėdama muzikos ritmu ji liaudavosi laikytis tada dominavusių taisyklių – viso to etiketo, kas esą tinka tam tikro amžiaus vidurinės klasės moteriai, kas ne. Nustebino, kad savamokslė gali taip gerai šokti. Jei prieš atsidurdama „Fabelmanų“ filmavimo aikštelėje nebūčiau vaidinusi seriale apie Gwen Verdon („Fosse/Verdon“, 2019) ir nelankiusi intensyvių šokio kursų, greičiausiai būtų tekę lankyti šokių pamokas, tai būtina šiam vaidmeniui.

 

Esate perfekcionistė?

Jei jau ko imuosi, suteikiu gyvybę kokiai nors herojei, noriu būti kuo įtikinamesnė. Leah nebuvo šokėja, tačiau judėjo taip, tarsi ja būtų. Šiam vaidmeniui neprivalėjau mokėti puikiai šokti, bet jei nebūčiau judėjusi taip, kaip ji, nebūčiau jos perteikusi ekrane. Choreografijos galima išmokti greitai, tai techniškas, išmokstamas uždavinys. Bet čia buvo svarbu atrasti šokyje laisvę, sklidusią iš Leah. Buvau rami, kad susidorosiu su šokiu fiziškai, kūniškai, tačiau iššūkis buvo rasti savyje šokėjos sielą.

 

Jaunąjį filmo herojų tėvų skyrybos įkvepia kurti filmus. Svarsčiau, kaip Spielbergas mąsto apie tėvo ir motinos išsiskyrimą.

Užtenka pamatyti kelis jo filmus, kad įsitikintum, jog tai tema, prie kurios jis nuolat grįžta. Be abejo, ši sunki patirtis tapo jo meniniu varikliu. Filme yra scena, kai tėvas sako sūnui: „Prisimink, kad kinas turi likti tavo hobiu. Turi rasti tokį užsiėmimą, kuris leistų turėti atitinkamą pragyvenimo lygį. Labai sunkiai dirbau, kad būčiau, kur esu. Mano tėvai nenuėjo taip toli, o tu privalai, tau negali nepasisekti.“

 

Jus – trijų vaikų motiną – ši scena taip pat privertė susimąstyti?

Joje jaudina ir verčia susimąstyti tai, kad savo atžalas sugebame stumti link svajonės ir kartu – kuo toliau nuo jos. Ji priminė pokalbius su mano tėvais. Filmavimo aikštelėje Spielbergas prieidavo prie manęs, prie tėvą vaidinančio Paulo Dano ir kartodavo: „Tik atminkite, kad tai jūs mane sukūrėte. Jūsų dėka esu tas, kas esu dabar.“ Kalbame ne tik apie jo tėvus, bet ir apie dėdę, kaimyną, draugą. Stevenas žino, kad mūsų tapatybė yra daugybės santykių rezultatas, tai ir stengėmės parodyti „Fabelmanuose“. Filmas tikrai nėra didžio režisieriaus sau pastatytas paminklas – tik blaivus pasakojimas apie tai, iš kur jis atėjo ir kaip tapo vienu didžiausių svajotojų tarp kinematografininkų, paveikusių kiekvieno vienaip ar kitaip su kinu susijusio žmogaus gyvenimą.

 

Kaip paveikė jus?

Man gilų atspaudą paliko filmas „Saulės imperija“, kurį pamačiau būdama paauglė. Tai buvo pirmas gyvenime matytas filmas suaugusiems. Žinoma, tada buvau per jauna jį žiūrėti. Pamenu, iš seanso išėjau jausdama, kad pasielgiau taip, kaip neturėčiau elgtis. Svarsčiau, ar dabar jau galiu laikyti save ramybės drumstėja, ar jau oficialiai tapau nemandagia mergaite ir kokios bus to pasekmės. Tačiau daug svarbesnė buvo bendravimo su šiuo neįtikėtinai gražiu, išmintingu filmu patirtis. Kai kurie vaizdai ilgam liko atmintyje. Apie tai per filmavimą papasakojau Paului Dano ir jis prisipažino, kad mama jį pasiėmė anksčiau iš mokyklos, kad kartu nueitų pasižiūrėti „Juros periodo parko“. Į vėlesnį seansą jų miestelyje bilietai jau buvo parduoti. Tai vienintelis kartas, kai jis praleido pamokas dėl filmo. Matote – kino sluoksniuose nėra žmogaus, kuris vienaip ar kitaip nebūtų pažymėtas Steveno Spielbergo. Todėl labai didžiuojuosi, kad esu „Fabelmanų“ dalis, nes žinau, kad ir šis filmas paliks savo pėdsaką žiūrovams.

 

Parengė Kora Ročkienė

„Fabelmanai“
„Fabelmanai“
„Fabelmanai“
„Fabelmanai“
„Fabelmanai“
„Fabelmanai“