7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kas naujo „Marvel“ visatoje?

Nauji filmai – „Juodoji pantera. Vakanda amžiams“

Augustė Nalivaikė
Nr. 40 (1447), 2022-12-09
Kinas
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“

Drįstu teigti, kad gyvename superherojų ir komiksų adaptacijų aukso amžiuje. Veikėjų, gelbėjančių pasaulį, visatą, multivisatą ir t.t., pasiūla ekranuose (dideliuose ir mažuose) dar niekada nebuvo tokia didelė, o kokybės kartelė užkelta taip aukštai. Pasikeitė ne tik kino studijų, bet ir žiūrovų požiūris į šio žanro kūrinius – superherojų filmai turi atitikti aukščiausius gamybos, režisūros, vaidybos, kostiumų, scenarijaus standartus (be abejo, tai ne visada pavyksta). Pastaruoju metu superherojų filmai įtraukia ir kitų kino žanrų, pavyzdžiui, siaubo, trilerio, romantinės komedijos, elementus. Filmai, kurie kadaise buvo laikomi „moksliukų“ kultūros dalimi, pateko į mainstream’ą ir netgi pradėjo jame dominuoti.

 

„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“ (rež. Ryan Coogler, JAV, 2022) yra trisdešimtas (!) „Marvel“ kino visatos filmas ir kartu egzistuojančios mitologijos dalis bei tęsinys. Noriu pabrėžti, kad tikriausiai nė vienas „Marvel“ produktas, ar tai būtų filmas, ar serialas, nebegali būti žiūrimas kaip atskiras pasakojimas, nes žiūrovas paprasčiausiai nieko nesupras, jei nebus matęs bent nedidelės dalies filmų. Ir nors kiekvienas naujas „Marvel“ produktas dažnai tampa „laukiamiausiu metų filmu“, kūrėjai susiduria su neišvengiamu originalumo klausimu. Be abejo, visada galima semtis idėjų iš begalybės veikėjų ir istorijų komiksų knygose ir jiems suteikti modernių dienų „prieskonį“, bet „Juodoji pantera“ čia turi dar vieną kozirį – socialinę ir politinę kolonializmo laikotarpio kritiką, kuri, įtariu, labiau apie istoriją ir geopolitinius niuansus susivokiančius žiūrovus gali priversti jaustis nejaukiai. „Taip, mes žinome, kad tam tikros Vakarų valstybės kolonizavo didžiąją dalį Pietų pusrutulio ir prekiavo vergais, bet kam reikia apie tai užsiminti itin populiariame superherojų filme?“ – greičiausiai galvoja dalis tokių žiūrovų. Kolonializmo paliktos tragedijos ir traumos klausimas jau buvo analizuojamas pirmame „Juodosios panteros“ (rež. Ryan Coogler, 2018) filme, bet „Juodoji pantera. Vakanda amžiams“ šiai analizei suteikia dar daugiau gylio, pasakojimą apie kolonializmą praturtindama ne tik Afrikos, bet ir Pietų Amerikos kultūrų perspektyvomis.

 

Kita svarbi filmo tema – sielvartas, jaučiamas netekus artimo mylimo žmogaus. 2020 m. mirus aktoriui Chadwickui Bosemanui, atlikusiam Juodosios panteros vaidmenį, kilo klausimas, kaip bus pasielgta su šiuo personažu. Iš pagarbos Bosemanui buvo priimtas sprendimas neieškoti naujo aktoriaus šiam vaidmeniui. Taigi filmo pradžia žiūrovą pasitinka Juodosios panteros mirtimi, gedėjimu ir laidotuvėmis. Netektis, gedulas ir sielvartas filme vaizduojami kaip procesai, kuriems įvairūs personažai suteikia nevienodą prasmę. Juodosios panteros Čialos motina karalienė Ramonda (Angela Bassett) ir sesuo Šuri (Letitia Wright) gedi skirtingai. Vienai iš jų sielvartas leidžia įvertinti dabartį ir šeimą, o kitai – pasinerti į destruktyvų elgesį ir kerštą.

 

Pagrindinis istorijos antagonistas – Namoras – irgi gedi ir yra apimtas pykčio, kuris priveda prie mąstymo, kad jo žmonių patirtos skriaudos gali būti atpirktos sunaikinus Vakarų pasaulį. Namoro vaidmenį sukūrė Tenoch Huerta Mejía, žymus meksikiečių aktorius, blogiuko vaidmeniui suteikęs reikiamo gylio ir motyvacijos. Kaip sakoma, filmas geras tiek, kiek įtikinamas yra jo antagonistas. Tačiau filme „Juodoji pantera. Vakanda amžiams“ atskleidžiamas ir dar vienas piktų kėslų turintis veikėjas, kurį atpažinti bus sunku nemačiusiems kitų „Marvel“ filmų ir serialų, išleistų pastaraisiais metais. Na, ir, žinoma, labai subtili potekstė, kad Vakarų pasaulis, siekdamas apsiginkluoti nuo tikrų ir tariamų priešų bei pasisavinti kitų tautų išteklius (filmo atveju – vibraniumą), kenčia dėl prastos reputacijos ir paranojos.

 

Didelių priekaištų filmui kaip ir neturiu, sunku prie ko nors prikibti, kokybė nenuvilia, bet jausmas pastaruoju metu žiūrint „Marvel“ filmus – nebe tas, koks buvo iki „Keršytojai. Begalybės karas“ (2018) ar „Keršytojai. Pabaiga“ (2019). Viena, galbūt tikrai atsiranda nuovargis nuo šio žanro filmų, antra, viskas atrodo kaip ir pasakyta anksčiau, tik kitais būdais. Kita vertus, gėrio ir blogio kova tikriausiai amžina, tad kaip ir aišku, kad žmonės noriai žiūri istorijas, kuriose suteikiamas vilties ir galios jausmas. Superherojų filmai turi ir kitą psichologinį aspektą, patrauklų masėms, – galimybę tapatintis su veikėjais, kurie nugali visas kliūtis, visus priešus ir tampa geriausia savęs versija. Tikiu, kad daliai žiūrovų, nors racionaliai ir suprantant, kad supergalios egzistuoja tik fikcijoje, tokie filmai suteikia įgalinimo jausmą.

 

„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“ – dar viena „Marvel“ dėlionės detalė, kuri vietomis sklandžiai, vietomis chaotiškai bando išlaikyti vientisumą. Pagrindinę mintį suprasti tikrai nėra sunku (taip, net ir superherojų filmai dažnai turi stiprų moralą), akims ir ausims malonių dalykų sočiai, bet išėjus iš kino salės skonis lieka prėskas. Tačiau turiu prisipažinti, kad neketinu praleisti ir kitų naujų „Marvel“ filmų, nes klausimas „o kas bus toliau?“ sukelia tam tikrą priklausomybę.

„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“
„Juodoji pantera. Vakanda amžiams“