Kinas
Naujausias režisieriaus Lucos Guadagnino filmas „Kaulai ir visa kita“ („Bones and All“, JAV, Italija, 2022) pasakoja dviejų jaunuolių meilės ir savęs atradimo istoriją. Tiesa, jaunuoliai kiek išsiskiria savo prigimtimi – abu yra vienas kitą „užuodę“ kanibalai. Guadagnino kuria įtraukiantį kelio filmą, apimantį meilės, tėvų ir vaikų santykių bei tapatybės temas.
Nenuostabu, kad 2017 m. Guadagnino filme „Vadink mane savo vardu“ sužibėjęs ir didelį populiarumą pelnęs aktorius Timothée Chalamet ir šioje juostoje atlieka vieną pagrindinių vaidmenų – įkūnija pankuojantį kanibalą Li, kuris įsimyli dar tik pradedančią pažinti savo liguistą potraukį Maren (Taylor Russell). Porelė leidžiasi į ilgą kelionę Amerikos keliais, ieškodami Maren mamos, atsakymų į tapatybės klausimus ir kovodami su vidiniais demonais.
Nuo pirmų kadrų filmas sužavi kuriama atmosfera. Laisvė, neužtikrintumas, ore tvyrantis pavojus perteikiami švelniomis spalvomis ir 10-ojo dešimtmečio filmams būdinga stilistika, ilgais panoraminiais kadrais. Filmo ritmas tarsi pulsuoja, šaltakraujiškus, tačiau lyriškus dialogus keičia sukrečiančios kanibalizmo scenos. Tiesa, įpratus prie veiksmo bangavimo filmas atrodo kiek ištęstas.
Maren iš pradžių gali atrodyti sutrikusi aštuoniolikmetė, palikta tėvo dėl nesuvaldomo kanibalizmo polinkio ir bandanti atrasti savo vietą pasaulyje. Kita vertus, stebint Maren valgančią žmogų įsijungia savisaugos instinktas ir nuostaba, kad merginos veide nėra sumišimo, ją užvaldęs žvėriškas šaltakraujiškumas. Pažinus Chalamet kuriamą personažą stebina bendras veikėjų bruožas – apatija aukai. Sustojusi pernakvoti prie ežero, porelė susipažįsta su dviem kitais kanibalais, iš kurių vienas yra pasirinkęs toks būti. Šis veikėjas prasitaria apie aukos suvartojimą iki pat kaulų. Tai sutrikdo jaunuolius, kurie, regis, sąmoningai valgo žmones tik tiek ir tik tam, kad numalšintų įgimtą troškimą. Tad kyla klausimas, kas yra didesnis blogis: vartojimas iš poreikio, ar vartojimas laisva valia?
Šiame filme Guadagnino subtiliai trina realybės ribas. Sveiko proto šiaudu lieka garsinėje plotmėje glūdintys elementai – į diktofoną įrašyta Maren tėvo atsisveikinimo žinutė ir radijas, grojantis mašinoje. Kruvinos istorijos verpete režisierius išmoningai suteikia „normalaus“ pasaulio prošvaisčių: Maren klausosi tėvo pasakojimo apie jos nuo vaikystės besitęsiančius kanibalizmo epizodus, bandymo paaiškinti savo kaip tėvo elgesį ir atsiprašymo už tai, kad merginai sulaukus pilnametystės ją paliko. Porai keliaujant mašina radijo eteryje skambančios mintys apie civilizaciją ir pripratimą prie natūralių reiškinių veikia kaip indikatorius, kad įprastas pasaulis egzistuoja, tačiau jo taisyklės nėra pritaikomos marginalių veikėjų gyvenime.
Per visą filmą besirutuliojanti tėvų ir vaikų santykių tema „sprogsta“ dviejose kulminacijose. Maren atranda savo motiną, apie kurią tėvas niekad nepasakojo. Susitikimo scena psichiatrijos ligoninėje pavaldi žiauraus filmo pasaulio dėsniams – motina bando suėsti dukrą. Li atveju paaiškėja, kad alkoholikas tėvas, taip pat norėdamas suėsti sūnų, pats papuolė jaunuoliui į nasrus. Sekundę atsitraukus nuo veikėjų pasaulio, galvoje skamba klišinė darviniška frazė „valgyk arba būsi suvalgytas“. Ką bando pasakyti režisierius, rodydamas šį kruviną kartų konfliktą? Kad vyresnė karta kėsinasi sunaikinti savo vaikus ir jų ateitį?
„Kaulai ir visa kita“ – stiprų poveikį darantis filmas. Žiauriomis provokacijomis grįsta juosta veda žiūrovą egzistencinių ir žmogiškosios prigimties klausimų linkme, tačiau kelias – neįprastas, o žiūrėti filmą pilnu skrandžiu tikrai nepatartina.
