Mokslinės fantastikos filmo „Vesper“ spaudos konferencijoje: apie didžiausią Lietuvos istorijoje biudžetą ir pandemijos keltą stresą

Rugsėjo 30 d. visuose šalies kino teatruose pradedamas rodyti Kristinos Buožytės ir prancūzo Bruno Samper režisuotas, Lietuvoje filmuotas mokslinės fantastikos filmas „Vesper“. Rugsėjo 26 surengtoje spaudos konferencijoje „Forum Cinemas Vingis“ susirinkusi komanda atvėrė filmo gimimo užkulisus.

„Nuolatinių blogų žinių apie mūsų planetą fone sudėtinga pozityviai mąstyti apie ateitį, tad šiuo filmu norime jaunajai kartai priminti, kad viltis visada yra, ir net skaudžiai kritus reikia stotis ir eiti pirmyn savo tikslo link“, – kalbėjo režisierė Kristina Buožytė. Ji ir B. Samper apie naują filmą pradėjo galvoti po drauge kurtos mokslinės fantastikos dramos „Aurora“ premjeros, kuri įvyko prieš 10 metų – tiek laiko prireikė suburti patikimą komandą ir išauginti išties tarptautinį Lietuvos, Prancūzijos, Belgijos projektą.

„Vienareikšmiškai taip, tai brangiausias kino projektas Lietuvoje. Jo biudžetas atitinka europinio kino standartus. Penki milijonai eurų – vidutinė suma, padorus biudžetas europiniame kontekste. Pusę biudžeto išleidome Lietuvoje. Dalį sumos gavome iš Lietuvos kino centro, be jo paramos nebūtume net pradėję kvėpuoti. Kai LKC patvirtino finansavimą, pritraukėme užsienio partnerius, jiems su šia suma buvome įdomūs. Svarbu paminėti ir mokestinę lengvatą, kurios dėka 30 proc. Lietuvoje išleistos sumos galima susigrąžinti. „Vesper“ atveju tai sudarė apie 800 000 Eur. Taip pat Europos Tarybos  įkurtas fondas „Eurimages“, patikėjo mūsų projektu „Vesper“ ir suteikė 400 000 Eur paramos, tai didžiausia istorijoje lietuviškam projektui skirta suma.“ - atskleidė filmo prodiuserės Asta Liukaitytė ir Daiva Varnaitė-Jovaišienė. Anot jų, „Vesper“ – tai mokslinė fantastika, ateitis. 40 proc. filmo – kompiuterinė grafika. Žinoma, jos galėjo būti daug daugiau. Tačiau taupėme – siekiant tilpti į turimą biudžetą ir  specialiuosius efektus gaminome fiziškai. Fantastiškumo jausmas jiems suteiktas postprodukcijos etape.“

„Vesper“ filmavimo darbai vyko koronaviruso pandemijos įkarštyje, antrojo karantino metu. Kad viskas vyktų sklandžiai, prireikė ir laiko, ir visos komandos pastangų, bet sudėtingos aplinkybės neturėjo jokios įtakos kūrybinei režisierių idėjai. „Nenumatyti trukdžiai kildavo kiekviename žingsnyje. Kastingas vyko internetu, režisieriai su aktoriais repetavo „Zoom“ platformoje. Visi susitikome tik likus savaitei iki filmavimo. Čia irgi nauji iššūkiai – viešbučiai dirba su apribojimais, jų restoranai neveikia… Jau vien suskristi į Vilnių visiems buvo sudėtinga. Pora aktorių turėjo išvykti į paraleliai vykusius filmavimus – nebuvome tikri, ar jie galės sugrįžti. Streso lygis buvo labai aukštas“, – spaudos konferencijoje prisiminė prodiuserės.

„Pandemija tikrai buvo didžiausias iššūkis, net filmuodami lauke privalėjome dėvėti kaukes“, – kolegoms pritarė kino operatorius Feliksas Abrukauskas, su K. Buožyte ir B. Samper dirbęs ne pirmą kartą.

Profesionalas taip pat pasidalino „Vesper“ lokacijų paieškos subtilybėmis: „Nebuvo lengva surasti eksterjerų miškuose, kurie atrodytų gerai ir tuo pačiu atitiktų logistikos reikalavimus, būtų netoli Vilniaus. O gražiausi miškai sudėtingose vietose, sunkiai prieinami. Visgi mums pavyko“.

Kino operatorius pridūrė, kad „Vesper“ yra itin vizuali istorija, kupina specialiųjų efektų, kurie puikiai integruoti į filmo natūrą: „Tai atsiskleidžia tik dideliame ekrane – kitaip nepajusite mūsų sukurto pasaulio mastelio ir grožio.“

„Vesper“, kurio sužetas vyksta distopinėje ateityje, reikėjo sukurti ištisą naują pasaulį, kuriame nėra elektros, jo augaliją, žmonių drabužių stilių, įvairius daiktus. „Tai nėra filmas, kuriame būtų daug ateities technologijų – vaizduojamas postapokaliptinis pasaulis, jame daugiau dabarties griuvėsių nei būsimų kartų pasiekimų. Net tokius buities rakandus, kaip lėkštės ar įrankiai, teko paruošti specialiai“, – atskleidė vienas pagrindinių filmo dailininkų Raimondas Dičius.

Atskiro dėmesio vertas ir antrasis „aktorius“, kūręs paralyžuoto Vesper tėvo Dariaus vaidmenį. Tai specialiai šiam filmui sukurtas dronas. Lietuvių komandos, kuriai vadovavo patyręs drono pilotas Simonas Jakubauskas, eksperimentai truko net pusmetį – daugybės bandymų prireikė tam, kad būtų rastas tobulas balansas, kuriame dera techninės galimybės ir estetinės ambicijos. Dronas, transliuojantis Dariaus mintis, lydi Vesper kiekviename žingsnyje. Filmavimui buvo sukurti net šeši tokie „aktoriai“, o vienas jų su „Vesper“ komanda dalyvauja kino festivaliuose ir premjerose.

„Vesper“ Lietuvos kino teatruose debiutuoja jau rugsėjo 30 dieną. Filmą kuria prodiuserių kompanija kompanijos „Natrix Natrix“ (Asta Liukaitytė, Daiva Varnaitė-Jovaišienė, Kristina Buožytė, Lietuva), „Ruble Fish“ (Alexis Perrin, Prancūzija) „1080 Films“ (Benoit Ronald, Belgija).

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.