Žinomi kultūros atstovai dalijasi mintimis apie P. P. Pasolini kūrybą

Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, įsibėgėja Italijos kino klasikui Pierui Paolo Pasolini skirta filmų retrospektyva. Iki gegužės 22 d. rodomoje programoje – 10 drąsių kino kūrėjo juostų, kuriose apjungiama dailė ir poezija, bei dokumentika apie patį Pasolini. Kultūros lauko atstovai dalijasi, kodėl verta nepraleisti šio režisieriaus darbų.

„Pasolini neabejotinai vienas genialiausių XX a. kūrėjų ir mąstytojų, per savo trumpą gyvenimą palikęs tikrų tikriausią kultūros lobį – filmus, romanus, eilėraščius, straipsnius, pasisakymus ir t. t. Jo kūryba mane visuomet stebino savo neišsemiamumu. Jo filmai kaip bedugnis šulinys, iš kurio kad ir kiek semtum liks dar gilesnių nepaliestų klodų. Juose viskas – ir estetika, ir politika, ir religija, ir erotika – ne tik prasmiškai dera, imituodami gyvenimą ir visuomenę, kurioje gyvename, bet ir atveria visai naujas prasmes, mąstymo būdus“, – teigė kino filosofė, humanitarinių mokslų daktarė, rašytoja Aušra Kaziliūnaitė.

Kalbant apie P. P. Pasolini, pro akis negalima praleisti menininko politinių pažiūrų. Kino režisierius save vadino „kataliku marksistu“ ir kūryboje per kūną kritikavo nusistovėjusias tradicijas ir politiką. „Pasolini kūryba mane traukia visų pirma tuo, kad čia susilieja politika ir seksualumas. Pasolini politinis įsipareigojimas laisvei ir lygybei, dėmesys išnaudojamiems ir prispaustiems, neatsiejamas nuo seksualinių normų kritikos, ieškojimo laisvo, džiugaus seksualumo. Politinė ir seksualinė represija eina kartu, taip pat kartu eina politinis ir seksualinis išsivadavimas. Ši Pasolini tezė nepraranda aktualumo“, – apie režisieriaus kūrybos svarbą pasakojo politikos filosofas Egidijus Mardosas.

„P. P. Pasolini buvo turbūt nepatogiausias italų intelektualas stiprių ideologinių sankirtų amžiuje: katalikas, išpažįstantis marksizmą ir kūniškumą, be gailesčio pliekiantis dabarties progresą ir konformizmą. Man P. P. Pasolini filmai dvelkia gilia nostalgija nykstančiam (ir naikinamam) pasauliui bei sakralumo potyriui, kurio ieškoma tiek pokario Romos lūšnynuose, tiek senovės Graikijos mituose. P. P. Pasolini personažai – tai autentiška paribių žmonija, marginalizuotos gyvenimo formos, kurioms modernybėje lieka vis mažiau erdvės. Šia prasme jo Akatonė, Kristus ir Edipas įkūnija vieną ir tą patį maištą prieš apgaulingą progreso pažadą“, – apie P. P. Pasolini atsiliepė italų kalbos vertėja Toma Gudelytė.

Pasolini įkvėpė daugelį kino kūrėjų – Rainerį Wernerį Fassbinderį, Dereką Jarmaną, Abelį Ferrarą. Kino aikštelėje jis užaugino kitą žinomą italų režisierių Bernardo Bertolucci. Lietuvių režisierius ir operatorius Vytautas Katkus, šiais metais Kanų kino festivalio konkursinėje programoje pristatantis savo trumpametražį filmą „Uogos“, P. P. Pasolini įvardijo kaip įkvėpėją ir mokytoją. „Pasolini kūryba žavi savo drąsa ir „gatvės“ jausmu. Kaskart žiūrint jo filmus, vis pamatau, atrandu kažką naujo, šiuolaikiško. Jo kūryba man tarsi kino vadovėlis, iš kurio vis mokausi tiek žiūrėti, tiek kurti kiną“, – sako V. Katkus.

P. P. Pasolini retrospektyva gegužės 12–22 dienomis vyksta „Skalvijos“ kino centre. Gegužės 22 d. vienetinis „Teoremos“ seansas vyks Kaune, kino centre „Romuva“.

Retrospektyvą remia Lietuvos kino centras. Retrospektyvos partneriai – Italų kultūros institutas Vilniuje, MA NO FILMS, kino centras „Romuva“.